9. Iš TEN, kur taip toli toli...

Užtrunka laikas,
bet suprantu, 
kad šitokios nesąmonės
burna dar nekalbėjusi ---

iš TEN, kur taip toli toli,
prieš nežinia kiek milijonų metų,
regiu, kaip nusitaikiusi man į akis
ateina skruzdė gintaro keliu,
tokia maža, kad...

Viešpatie, leisk patikėti,
jog čia manęs nėra;
dar vis neįdrėbtas į žmogaus stotą,
kuris galėtų tart,
į skruzdėlę parodęs -
inkliuzais esame abu....
Ji -  gintare,
aš - tavo, Dieve, žodyje
Ir nemanyk, beje,
kad šitaip pabandau
bent kiek nutolti nuo Savęsp

- Kelionė tęsiasi, Prany... 

Ir regisi,  girdžiu
kaip suplasnoja vyturys,
pakilęs žiemoje aukštai į dangų,
o senis langus atidaro, atveria duris,
ir it bažnyčioje altorius
pirmąkart žmogum prakalbęs:
- O skruzde, o mažyle,
kaip apkabint, aprodyti tave,
ateinančią kartu su tavo - mano,
mano -tavo milijonais metų...
-----_____
Iki!