Pilkasis Namas

Atėjau aš prie pilkojo namo,
o ten stovi berniukas prie jo.
Jo akys kaip naktinis dangus be šviesos,
lyg saugotų paslaptį, kurios niekas neklauso.

Berniukas skaičiuoja mažas beždžiones,
jos šokinėja mintyse, slepiasi už sienų.
Pilkasis namas stovi lyg Trakų tvirtoji pilis,
sunkus, tylus, saugantis praeities mintis.

Jo sienos nemato nei juoko, nei šviesos,
o laikas tyliai plaukia, palikdamas šešėlius berniuko mintyse.