Ištrūkti iš tamsos. 28 Skyrius

28 Skyrius.


Čerlis „Aušros“ bendruomenės centre, visiems norintiems tobulėti dvasiniame kelyje, vedė paskaitą, apie teisingą teigiamos energijos panaudojimą išskirtiniais atvejais. Ore tvyrantis malonus smilkalų kvapas visiems susirinkusiems suteikė ramybės pojūtį, lydimą vidinės harmonijos.

-Kaip puikiai žinome, šiame pasaulyje egzistuoja labai stipriai įsišaknijęs blogis ir nuolatos už teisingumo atstatymą kovojantis gėris. Skamba lyg tai būtų du nuolatos tarpusavyje besikaunantys asmenys, tačiau taip nėra. Kiekvienas iš mūsų gali kuo lengviausiai sugeneruoti tiek teigiamą, tiek neigiamą energiją. Dabar yra toks laikmetis, kai blogis ėmė veistis it piktžolės neprižiūrimame darže, nustelbdamos auginamas daržoves. Mes visi norėtume, kad šioje planetoje egzistuotų tik teigiama energija. Norai yra gražūs, tiesa? Tačiau realybė yra visai kitokia, ir nieko nesiimant nemanau, kad sulauksime savaiminių teigiamų pokyčių. Puikiai suprantu kiekvieno, užgimusio šioje planetoje, svarbią mažąją užduotį, būtinai liepiančią pažinti, kas yra blogis, antraip niekas negalėtų suprasti, kur yra ribos tarp blogio ir gėrio. Kaip turbūt esate girdėję ir galbūt skaitę Biblijoje ar dar kur kitur, kad gavus į vieną veido pusę, reikia atsukti priešui ir kitą.

Susirinkusieji paleido juoko bangą, į kurią įsitraukė ir pats Čerlis. Visiems nurimus Čerlis tesė toliau

– Tik ten nė kiek neužsimenama apie visiškos ramybės būseną, kurioje asmuo privalo būti, norint šitaip kovoti su priešu. Antraip gresia stiprus energetinis nuvampyravimas. Provokatorius norėtų, kad nuo vienintelio smūgio auka pasiduotų pykčiui ir užsiliepsnotų milžinišku noru įsivelti į konfliktą, taip iš savęs išspinduliuodama didelius kiekius gyvybinės energijos. Kur ta energija keliauja? Ją su pasimėgavimu susirenka įvairių rūšių ir porūšių astraliniai parazitai bei demonai.

– Ar astraliniai parazitai yra galutiniai tvariniai, ar jie tėra kaip žemiausio sluoksnio atstovai, esantys piramidės apačioje? – paklausė Metas.

– Taikliai pastebėta. Astraliniai parazitai dirba, kaip čia pasakius… purviną ir niekingą darbą. Surinkta energija iš jų keliauja į demoniškuosius astralinius lygmenis, o ten ja minta nelabieji. Jeigu aiškinti paprasčiau, tai kuo labiau žmonės konfliktuoja, tuo labiau stiprina nelabųjų sveikatą. Pastarieji, į valias pasistiprinę, gali daryti dar didesnę neigiamą įtaką mūsų pasauliui. Grįžtant prie astralinių parazitų, norėčiau pasakyti, kad juos naudoja ne tik demoniški astralinio pasaulio sutvėrimai. Jų naudoti nevengia ir labai į priekį pažengusios ateivių rūšys, – pasigirdus šurmuliui tarp paskaitos dalyvių, Čerlis, padaręs trumpą pauzę, tęsė toliau, – taip, puikiai mane supratote. Visatoje knibžda įvairiausios gyvybės. Įvairių formų bei išsivystymo lygmenų. Vienos rūšys dar tik pradeda evoliucijos kelią, neseniai palikusios amebos stadiją, o kitos yra kuo puikiausiai įsisavinusios kvantinės fizikos subtilybes, todėl nereikia stebėtis pažengusių į priekį ateivių rūšių noru kiek pagudrauti. Pavadinčiau šias rūšis kenkėjiškomis. Jos nuolatos ieško pasaulių su gyventojais, gebančiais generuoti milžiniškus kiekius psichinės ir gyvybinės energijos. Jiems tikriausiai yra svarbus kriterijus atrasti dar neišsivysčiusius pasaulius. Na, kaip mūsų… Kur žmonės viskuo abejoja ir gyvena spėlionėmis, o asmuo, pasakęs žodį „bioenergetika“, dažniausiai iš karto yra palaikomas pamišėliu.

– Nežinau, ar aš teisingai supratau, bet atrodo, lyg gyventume tobulai suverpto voro tinkle. Ar įmanoma ištrūkti iš tokio… pragaro? – paklausė ranką pakėlęs vienas iš paskaitos dalyvių.

– Aš drąsiai darau prielaidą, kad ateivių rūšys yra susimokiusios su planetose esančiais demonais dėl bendros strategijos. Užtenka prisiminti Europoje tūkstantį metų buvusį tamsos amžių, per kurį mokslo pažangos beveik nebuvo, lyginant su po jo sekusiu Renesanso laikotarpiu, taip išlaikant niekada nesibaigiantį visuomenės neišprusimą visose srityse. Tokiu būdu astraliniai parazitai ir demonai gali turėti niekada nesibaigiančius bioenergetinius išteklius. Atsakant į klausimą, ar galima ištrūkti iš tamsos, kuri mus gaubia, atsakysiu taip. Kuo sunkiau yra dabar, tuo lengviau bus ateityje, jeigu tik žmonija nebijos priverstinio progreso. Norėčiau grįžti prie bioenergetinio nusiurbimo temos. Ar žiūrėdavote kasdienes vakaro žinias?

– Taip, taip, – pasigirdo iš susirinkusiųjų.

– Statistiškai didžioji dalis gyventojų visame pasaulyje žiūri šį prastai surežisuotą šou. Jo metu stengiamasi per kuo trumpesnį laiką parodyti kuo daugiau nelaimių bei įvairių negatyvių įvykių, nutikusių visame pasaulyje. Negi visi yra tokie sadistai ir iškrypėliai, mėgstantys žiūrėti, kaip kitiems nesiseka? Ne. Tikslas yra vienas – kad visoje šalyje vienu metu prie televizorių susėdę žmonės išspinduliuotų baimės energiją, o tuo metu gyvybinės energijos nusiurbėjai darbuotųsi iš peties. Na, ir taip kiekvieną dieną. Panika, nusivylimas, nepasitenkinimas… Visa tai gali nuvesti iki gilios depresijos, bei nuolatinio neigiamos energijos generavimo. Galbūt… Galbūt, jeigu mus nuolatos stebi Aukščiausiasis… gal tai yra mums duotas egzaminas? Galbūt mes turime patys susivokti, kas dedasi aplinkui, ir pabandyti žengti stiprius žingsnius į priekį? Aš laikausi nuomonės, jog pakeisti žaidimo taisykles gebėsime tik tada, kai atsitokės kritinė masė žmonių. Ir tie sumauti šmikiai dirbantys arba, tiksliau sakant, vergaujantys nelabiesiems ar ateivių rūšims nebeteks įtakos mums, ir tada jie negalės mūsų laikyti mažais, niekaip negebančiais už save galvoti kvaileliais, teturinčiais mikroskopines smegenis.

– Ar tai bus jau ne už ilgo? – paklausė ilgabarzdis vyriškis.

– Šiaip jau žmonija seniausiai galėjo nusikratyti nuo savęs šių šlykščių siurbėlių. Matote, mes esame nuolatos per amžius vedžiojami už nosies, bet visvien keliaujame savojo tikslo link, kad ir per aplinkelius, tačiau keliaujame link atsibudimo. Kai žmonės pagaliau išmoks pilnai kontroliuoti savo minties galią ir bioenergiją bei gebės, kada tik nori, daryti astralines keliones, tai yra, palikus patogioje padėtyje fizinį kūną, iššokti iš jo ir keliauti sau kur tinkamas, tada žaidimo taisyklės pasikreips mūsų naudai. Jeigu žmonija pasiektų tokį išsivystymo lygį, tada be vargo galėtų bendrauti su įvairiose visatos vietose esančiais tikraisiais proto broliais, o ne su apsimetėliais ateiviais, esančiais vilkais avių kailiuose, kurie pasirodys mums daug vėliau. Juk netekti nemokamos melžiamos karvės niekas nenori. Visata tai nėra begalinis gėris. Taipogi nėra ir begalinis blogis… O dabar kiek padirbėsime su mūsiške dimensija.

Kaip jau supratote mano šios paskaitos esmę, mes turime labai daug įvairių priešų, ir karts nuo karto būtų šaunu jais atsikratyti. Tad šiandienos mano tikslas yra praktiškai supažindinti jus su įkyrėjusio priešo atsikratymu. Tokiu atveju karminė sistema jam prieš laiko duos teisėtai uždirbtą atpildą. Įsivaizduokite, kad turite priešą, kuris terorizuoja išskirtinai jus diena iš dienos arba tuomet, kai ištaiko progą tai padaryti, o jūs nesiveliate į konfliktą, taip neleisdami, kad jus nuvampyruotų. Sveikintinas elgesys, ar ne? Tačiau tas asmuo be galo užknisa. Jūs trokštate, kad jis dingtų iš jūsų gyvenimo. Ką tokiu atveju daryti? Atsikratyti juo fiziškai? Negalite, nes puikiai suprantate karminio mechanizmo dėsnius. Pabloginti savo gyvenimą dabar ar atgimus dar sykį vėliau tikrai niekam nesinorėtų. Gal kas nors žinote alternatyvą?

– Geriausiai būtų su visam dingti iš esamos aplinkos, pakeičiant darbą, gyvenamąją vietą, viską, -prabilo smarkiai švepluodamas plikagalvis senukas:

– Neblogas variantas, tačiau šioje situacijoje viskas yra sumodeliuota taip, kad esate visiškai įspraustas į kampą. Bėgti nebeturite kur. Pasakysiu jums, ką geriausiai galima tokiu atveju daryti. Turbūt yra tekę pabūvoti maldos namuose, prašant Aukščiausiojo geresnio likimo? Nepriklausomai nuo religijos visi žmonės meldžiasi Aukščiausiajam. Malda yra labai galingas įrankis, išsprendžiant daugumą problemų, susijusių su pakrikusiu likimu. Medituojant ar meldžiantis vyksta panašus procesas kaip pildant prašymo formą vienoje iš valstybinių įstaigų. Jeigu asmuo yra bioenergetiškai švaresnis, labiau pažengęs ar svarbesnis, nes nelygu, koks asmuo kokią misiją turi įvykdyti, į jo prašymą bus atsižvelgta greičiau. Tačiau jei asmuo yra moralinis purvo gniužulas, tai visi jo prašymai toliau asmeninio angelo sargo nenukeliaus. Visatoje viskas yra sukurta remiantis teisingumo dėsniu. Link ko aš suku? Link masinės meditacijos, vykdomos tuo pat metu, prašant vieno prašymo. Mes šiandien tai ir padarysime. Mūsų yra pusšimtis, o tai jau šis tas. Jeigu vienas asmuo aukštesniųjų jėgų prašytų išspręsti problemą, tai būtų svarstytinas variantas, bet jeigu tai darytų keliasdešimt tūkstančių – neatidėliotinas reikalas. Ar visi supratote mane, kaip tai veikia?

– Taip, – linksėdami galvas patvirtino susirinkusieji. Čerlis atsistojo ir iš didelio voko ištraukė šūsnį A4 formato popieriaus lapų, ant kurių buvo atspausdinta to paties asmens kelių dienų senumo nuotrauka.

– Turiu jums užduotį, brangieji, – pasakė Čerlis, dalindamas bendruomenės nariams popieriaus lapus, – čia yra Sidabro miesto vyriausiasis miesto prokuroras Straikeris. Mano turimomis žiniomis, jis už kyšį gali išteisinti bet kokius nusikaltėlius. Per savo ilgą karjerą Straikeris yra išteisinęs dešimtis korumpuotų policijos pareigūnų, politikus kyšininkus, stambius narkotikų vadeivas ir panašiai. Jis numarino begalę bylų dėl prekybos žmonėmis bei seksualinio smurto. Šis asmuo yra nusikalstamo pasaulio stuburas, užtikrinantis tolesnę jų egzistenciją. Kyla natūralus klausimas. Ar Sidabro miesto žmonėms reikia šitokio asmens? Sveikas protas sako, kad ne. Manau, be jo pasauliui būtų tik lengviau kvėpuoti, tad šios meditacijos metu aukštesniųjų jėgų paprašysime, kad Straikerį nubaustų anksčiau laiko, nes tikimybė, kad jis pasitaisys, yra lygi nuliui.

– Visi gavote lapus?

– Taip, – vienbalsiai atsakė bendruomenės nariai.

Grįžęs atgal į savo vietą, Čerlis įsipatogino lotoso pozoje. Jis liepė Metui padalinti visiems po degančią žvakę. Stebėdamas susirinkusiuosius ir tarp jų vaikštantį Metą, dalinantį ir pridegantį žvakes, Čerlis širdies gilumoje labai džiaugėsi dėl, galbūt, puikiai įsibėgėsiančio teisingumo projekto. Jeigu pavyks nepriekaištingai atlikti ritualą, tada galėtų kiekvieną savaitgalį valyti visuomenę nuo aukščiausio rango atmatų.

– Prašau jūsų pasistatyti žvakę priešais save ir, atvertus delnus į viršų, pasidėti juos ant kelių, taip, kaip praktikavomės ankščiau. Pasistenkite per keletą minučių įeiti į visišką sąmonės ramybės būseną.

Praėjus geroms penkioms minutėms, Čerlis davė tolimesnes instrukcijas:

– Bandykite pajausti energiją tekančią jūsų kūnais. Manau, mes esame pasiruošę. Išlaikydami šią būseną, atmerkite akis, nukreipdami žvilgsnį į prokuroro Straikerio atvaizdą. Dabar kartokite šiuos žodžius paskui mane:

-Aukščiausioji šviesos ir teisingumo visatos energija,

Prašau tavęs griežčiausiai nubausti piktadarį ir niekšą,

Prokurorą Straikerį.

Jis yra pridaręs daugeliui žmonių tiek niekšybių,

Kad nukentėjusiųjų ašaros galėtų užpildyti upes.

Prašau aukščiausioji šviesos ir teisingumo energija,

Nubausk kaip tik įmanoma griežčiausiai prokurorą Straikerį.

Mums visiems esantiems čia Žemėje yra be galo sunku gyventi, dėl jo daromų niekšybių.


Taip įvyko tikslinė masinė meditacija užtrukusi pusvalandį, prašant aukščiausiųjų visatos šviesos jėgų įvykdyti teisingumo dėsnį, kurio labai trūksta šiandieniniame korupcija ir žiaurumu apipintame pasaulyje. Niekas nesirįžta to daryti, tačiau korupciją vertėtų paskelbti pasauline pandemija, kaip kokius kasmet pasirodančius virusus, verčiančius žmones panikuoti dėl savo gyvybių.