taip blogai a?

spengimas kuris karts nuo karto
išauga į spengsmą
kokią savęs apgavimo istorija
nupasakoja
žmogus nepaisant nieko
nori gyventi
bet nenori gyventi
būtent taip arba kitaip
kaip nurodo kažkas aukščiau
sukelia norą išeiti į dykumą kai pasirodo
ir taip jau esi dykumoje
oazėje kur lošimo automatai
siurba paskutinius vandens likučius
tu jau nieko aplink save nepastebi
tik lauki kada ir nebuvimo nebepastebėsi
tai paskutinė stotelė
kuri tik apsimeta tarpine
tarp būties ir nebūties
nėra juk jokio skirtumo
viskas gerai sūnau pasileisk
ištaria motina iš kito eilėraščio
pati neištartų
sakytų viskas gerai būk
vis tampu kažkuo bet ne savimi
ir nuo to graužia sąžine
dieve kuris nesi
parodyk kur galėčiau pastatyti all in
negalvodamas
apie pralaimėjimą ar pergalę