esu dėkingas

kai buvau aštuonerių
užsimaniau telefono žaidimams
ir velniai griebtų mama jį man nupirko
už visą mėnesio algą
žiemos rytais ji sėsdavo ant dviračio
o aš spaudydavau gyvatėlės kryptį
kol vieną pavasario dieną
kai namie buvo tik mano keturmetis brolis
pas mus pasibeldė du „berniukai“
ir brangiausias šeimos daiktas
buvo iškeistas už saldainį