Rašyk
Eilės (79723)
Fantastika (2390)
Esė (1620)
Proza (11142)
Vaikams (2751)
Slam (89)
English (1213)
Po polsku (382)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Nėra nieko blogiau už Poeziją. *
Poeziją kūrė neišprusę Senovės žmonės,
pasitelkę primityvias pramogas. Pramogai
jie turėjo leisti laiką kurdami „žodžių
meną“ ir sukiodami sijonus derliaus šventėse.
Jie neturėjo televizijos, vaizdo žaidimų,
kompiuterių ar povandeninių laivų, kuriais
galėtų linksmintis. Poeziją išrado žmonės,
kuriems taip trūko pramogų, kad jie labai
sureikšmino tokius dalykus kaip Saulė,
Mėnulis ir Lietus. Lietus verčia norėti
šlapintis, o paskui užmigdo. Nėra nieko
nuobodesnio už Lietų,
išskyrus Poeziją.

Beveik kiekviena pasaulio kultūra turi
turtingą poetinę tradiciją, kuri yra
vienodai ir pretenzinga, ir nuobodi.
Poezijos gerbėjai ir dėstytojai vartoja
tokius žargonus kaip „fonoestetika“ arba
tariamai maloni žodžių ir frazių kokybė,
kaip pateisinimą, kodėl Poezija turi
kokią nors vertę. Žinote, ko iš tikrųjų
malonu klausytis?
Muzikos.
Poezija yra dainos be muzikos. Visi
žino, kad blogiausia bet kurios dainos
dalis yra žodžiai. Didžioji dalis muzikos,
kurios klausausi, yra be dainų tekstų.
Paskutinis dalykas, kurio noriu
klausydamasis gero atlikėjo, yra
koks nors idiotas, kuris man į ausį
ima kažką pasakoti. Pasilik tai savo
stojimui į universitetą, moksliukų
Viešpatie, bandau atsipalaiduoti
su muzika, o ne klausytis, kad šiktum
su žodžiais į mano ausų būgnelius.

Kas tokio svarbaus, kad reikia pertraukti
muziką, kad man apie tai papasakotum?
Negaliu sugalvoti nieko tokio skubaus,
kad turėtum tai užrašyti, padaryti,
kad tai rimuotųsi, o tada pertrauktum
mane tuo dainos metu. Tiesiog parašyk
man žinutę. Arba dar geriau, parašyk
sau ir įmesk telefoną į vandenyną.
Dainų tekstai yra šiukšlės. Žmonės,
kurie juos rašo, yra tik vos užmaskuoti
poetai, bandantys įkišti savo gėlių
kalbą į kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą
kiekviena proga. Laimės sausainius
išrado poetai, kad galėtų į mūsų maistą
įmaišyti daugiau savo kvailų žodžių.
Visą vaikų pasakų prieš miegą industriją
perėmė šie kvėpuojantys bardai, ir jie
netgi infiltravosi į sportinių gėrimų
butelių kamštelius. Neįmanoma išvengti
šių nemalonių, žodžiais paauksuotų lelijų.

Poetai didžiuojasi savo simbolikos naudojimu.
Simbolių naudojimas yra iš esmės klastingas,
šiurpus ir nesąžiningas, arba, bent jau,
netiesioginis. Simbolika – tai tarsi buvimas
vakarėlyje su žmonėmis, kurie kalbasi priešais
Jus, turėdami per daug vidinių užuominų,
kurias supranta arba rūpi tik jiems. Kalbos
esmė – aiškiai perteikti idėjas, o ne į
savo žinutes įterpti paslėptų prasmių.
Jūs nesate karo belaisvis. Nustokite
bandyti įnešti paslėptų žinučių ir
tiesiog pasakykite, ką turite omenyje,
ir reikškite tai, ką sakote.

Poezija ne duoda, ji atima. Kiekvieną kartą,
kai išgirsti poetinę frazę ar eilutę, reikia
šiek tiek padirbėti mintyse, o tai vargina.
Kaip ir blogiausias menas, blogiausia poezija
reikalauja daugiausiai interpretacijos. Ar
autorius norėjo susieti smėlio grūdelius su
laiku, ar prisiminė tiesioginę užuominą apie
smėlį? Ar šaltis yra neatsakytos meilės,
mirties, entuziazmo praradimo metafora, ar
tiesiog šiek tiek vėsoka? Mes gyvename pasaulyje,
kuriame teroristai gali bet kurią akimirką
susprogdinti sunkvežimį; niekas neturi laiko
tokioms nesąmonėms.

Bet koks neaiškus arba interpretuojamas
tekstas yra ženklas, kad jis nebuvo
gerai parašytas. Ar visa ši interpretacija
turėtų būti smagi? Ar malonu skaityti,
perskaityti darkart ir iššifruoti tuos
pačius septynis žodžius vėl ir vėl? Blogiausi
filmai, kaip ir blogiausias scenarijus,
yra tie, kuriuose režisierius nusprendžia
paskutinėje scenoje nukirpti iki juodos
spalvos, neišspręsdamas pagrindinės filmo
siužeto linijos. Tai palieka istorijos
prasmę atvirą žiūrovo interpretacijai.
Tai suteikia pirmakursiams kino studentams
daug retorinio peno, kurį galima apmąstyti
klasės diskusijose, kurios nesvarbios, nes
nauja studentų grupė kitais metais diskutuos
apie to paties filmo prasmę, taip nieko
galutinai nenusprendusi.

Kokių žinių galima gauti iš tokios
netvarkingos kalbos, kad niekas
negali susitarti dėl jos prasmės?
Lengva pripažinti, kad visas rašymas
yra tam tikru mastu atviras interpretacijai,
bet kada rašymas peržengia ribą, kai yra
painus ir nepermatomas iki nenaudingumo ribos?
Šią ribą žymi Poezija. Būtent čia miršta
bendravimas. Kaip ir jachtos pirkimas,
tai visiškai nepraktiška ir daro įspūdį
tik kitiems kvailiams. Poezija nepraturtina,
ji erzina.

Pass.

*Išskyrus Rašyką.
2025-10-30 10:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2025-11-07 13:02
languota_ _ _
jūs čia apie poeziją ?... ar apie savo sužeistumą
iš ko išeina ir sužeistas bendravimas, paslėptas užuominose,
dar neteko sutikti ką nors, kas tiesiai kažką išreikštų... o poezijoje tai  bandoma ... žaviai interpretuojant...
    skurdoka kalbant apie poeziją,

pardon  3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2025-11-02 12:57
gunta
Ups, čia įkėliau, nes dar tekstą pažiūrėjau, vien, žodž, atsakymas čia tau sirguliuojant, į klausimą, kurį žinutėse užklausei.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2025-11-02 12:56
gunta
Ne apie grybus, o tik argumentuota, kodėl mokslininkai stabdė tą eksperimentą- todėl, kad sunaikins neprimityvę žmoniją, pasak tavęs, su neprimityviais kompiuteriniais žaidimais, Grybai, jei jie, kaip koronos virusas, iš laboratorijos arba iš utelizavimo teritorijos išsprūs... nes sunaikins plastmasės civilizaciją.

O kam juo išvedinėjo? Tam kad utelizuooti plastmasę, tai ko pergyventi, utelizuos, bet tai bus utelizuojami vamzdynai, kompiuteriai ir bele kas, drabužiai, maistas, NES MES GYVENAME PLASTMASĖS AMŽIUJE,
POEZIJA NE IŠRADIMAS, O POREIKIS (KURTI IR IŠREIKŠTI ATSPINDINT PADAULĮ KURĮ PATIRIAME, šiuo laiku Plastmasės pasaulį, yra žmogaus poreikis, kurio neturi kiti gyvūnai, o ne išradimas ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2025-11-02 11:54
Passchendaele2
Apačioje esantis skelbimas sukėlė man vėžį. iks dė
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-11-02 10:48
gunta
„Velniop“ tavo šitą rašliavą. Kodėl? Tai gi Išsamiau (grindžiant) :
Vieni kuria kompiuterinius žaidimus – kiti juos vartoja. (Kūrėjas ir vartotojas, kūryba ir vartojimas – skirtingi dalykai.)
Taip ir su poezija – vieni ją kuria, kiti vartoja.
Tačiau dabar – ne aukso, ne sidabro, ne bronzos ir net ne geležies – dabar Plastmasės amžius; ir tai konstatuoja, nes atspindi plastmasės atliekų konteineris geltonu dangčiu plastmasės atliekoms, kurį sukūrė didesnį nei popieriaus (mėlynu dangčiu) ar buitinių atliekų – visą vienspalvį. Plastmasę vėl degina, plastmasę perdirba ir vėl gamina gaminius. Maistas plastmasinis, rūbai, batai, vystyklai, vamzdžiai – viskas tikrąja to žodžio prasme.

Laboratorijose išvedė tokius grybus, kurių mitybos racionas yra plastmasė. Džiūgauja mokslininkai, rankomis trina, plastmasę utilizuos ekologiškai, bet protingesni – matantys toliau, žiūrėdami į patirtį – greitai suvokė ir tą veiklą, tą reikalą sustabdė. Vieningai priėjo išvadas, kad geriau perdirbsim arba deginsim plastmasę, nors ekologiškai tai nuostolinga, bet jei tas grybas pabėgtų iš kontrolės, iš laboratorijų – atominio karo nereikia; pirmiausiai krachas visai žmonijai. Mes gyvename Plastmasės amžiuje.

O menas – kas yra menas?
MENAI YRA REALIZACIJA IŠRAIŠKOS formoje (suvokiamo pasaulio materializavimas).
KŪRYBOS POREIKIU – TAI TIK TUO IR SKIRIASI ŽMOGUS NUO VISŲ KITŲ GYVŪNŲ, KAD JIS TURI POREIKĮ NE TIK MAITINTIS, ĮSIRENGTI BŪSTĄ, PASIRŪPINTI SAUGUMU, DAUGINTIS (kaip ir kiti gyvūnai – maitintis, medžioti, sukti lizdus, rengtis gyvenamą būstą, žymėti teritorijas, kariauti, užgrobti, plėsti teritorijas, daugintis). KURTI – REALIZUOTIS; tik tuo jis išsiskiria iš kitų gyvūnų: sąmoningai kuria, materializuoja savyje suvokiamą pasaulį, išreiškia jį į išorę. (Voverė nepiešia, ką mato – žmogus piešia, fotografuoja; jis suvokia pasaulį savyje ir turi poreikį tai išreikšti – viduje jį kuria, į išorę ištransliuoja: poezija, teatras, tapyba ir t. t.)

O Saulės nesureikšminsi, kaip ir Žemės – tai taškai, į kuriuos remiesi, atramos taškai. (Žinai sparnuotą frazę: „Duokite man atramos tašką, ir aš apversiu Žemę.“) Saulė užgęso – ir Žemė jau ledo luitas.

Kūryba yra žmogaus smegenų veiklos gebėjimas išreikšti suvokiamą, patiriamą pasaulį, kuriame žmogus gyvena, ir jį atspindėti meninių kūrinių formomis. Mes gyvename Plastmasės Pasaulyje. Tai faktas, ne metafora.

Tu nemąstai, prisigalvoji nesąmonių ir pateiki. Aš sakau: velniop tas tavo mintis – nesąmones. :)
Jei labai nori – „velniop poeziją“ – kitą gyvenimą svirpliu gimsi.
Svirpsi gražias lietaus dainas rudenio metu – tik nesuvoksi, kad dainos tos gražios, rudens poezija – tačiau būsi kitas gyvūnas, ne žmogus. O žmogui poezija – poreikis.

"- Поехали за городом – сегодня небо звёздное…

- Разбей ка уличный фонарь – на звёзд посмотрем здесь"

(tai mano miniatiūra, kažkada seniai, rašiau viename rusų kūrybinės literatūros saite.)


Žinai, negali parašyti japonas eilėraščio apie žvaigždėtą dangų, gimęs ir visada gyvenęs Tokijuje, kol nėra patyręs žvaigždėto dangaus savyje. Jį reikia patirti. Miestas užsidega anksčiau savo šviesomis nei žvaigždės įsižiebia naktiniame danguje. Poezija – tai meninė kūryba, tik gyvūno žmogaus (Homo sapiens) poreikis realizuoti suvoktą, patiriamą pasaulį, ir ji atspindi pasaulį, kuriame žmogus gyvena.

(Beje, šokdami gegužinėse ir derliaus šventėse žmogiukai vartojo kūrybą – dainas, muziką to meto – bet vartojo.) Kurti ir vartoti yra skirtingi dalykai.
Beje, pramogos ir poezija ne primityvūs, gal pasaulis primityvus tau jų- bet poezija, ir kiti meniniai kūriniai tik atspindi pasaulį kuriame menininkas gyvena ir jį patiria. (Nemanau, kad plastmasinio pasaulio žmogus yra išmintingesnis, ji daugiau vartotojiškos sąmonės, o nei lietaus, nei žemės nesureikšminsi- tu stovi ant jų... ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2025-10-31 23:31
Svoloč
Iš tikro turbūt kažką įdomaus parašė dialektas, bet kadangi jį sunku perskaityti, tai geriau net nesivarginti. Įdomiau tiesiog perskaityti Pašendalio nihilizmą poezijos adresu ir paploti jam per petį už tikrai drąsų kampą, iš kurio vertinamas tas dažnai sureikšminamas menas. Aš dažnai nesuprantu, ką perskaitau, suprantu, kad ir pats parašau tai, ką kiti negeli suprasti, ir tai nepagrįstai vadinama menu. Poezija kartais arba beveik visada būna toli nuo meno ir sako kitiems, kad jūs durniai nieko nesuprantat. Šį kartą autorius tiesiai pasakė, kad karalius be rūbų ir tai verta penketo. Bravo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-10-30 19:04
Žilis van Go
Pritariu Alicijai
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-10-30 18:19
nord
nu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-10-30 15:55
Alicija_
Visa tai galėjot pasakyti keturiais stulpeliais.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-10-30 11:58
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Man patinka, kad tu mątstai, jei tia tik ne di verti mątstyti, o pats taip mėgtsti mątsyti nuolat, tada tsaunuolits, aha!
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-10-30 11:57
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
Nea, man atrodo, kad jie vitsai ne its nuopodulio ir kad ne todėl puvo kuriama poezija, o dėl tsielots tsauktsmo, nets, tsupranti, Patskendale, ten viduje, pats zmonets, vitsada tsūkauja ta tsiela, nets ji amzinai alkana ir jai reikia kazko tai daugiau, nei kazkokie tai primityvuts, na  vien gyvūnitski poreikiai, ten tsu valgymu, miegu ir vitsa kita, ir panatsiai, o kai ji klykauja tsau kazko tai daugiau, to dievitskojo maitsto, tai zmonėts taip ją tsu poezija truputciuką ir numaldydavo, aha, ir taip ji patsimaitinutsi galėdavo jau kazkiek ir priartėti artciau auktstesniųjų tsperų, aha, nets jai vitsokie paprasti maitstai, vitsokie tcepelinai ir net krevetėts vitsokiots tsu midijomits ir tortai taip pat, vititkai  ir ne maitstats, tik tiek kiek reikia jots indui palaikyti, kuriame ji yra, o ne tai, kad tats indats taptų tsvarpiautsia ir net tsvarpetsnits uz ją, tats kvailats molinits atsotits, kurits vieną dieną poktst ir nepėra, o ji, tsiap ar ne taip, pet vitstik amzina, aha, ir jots taip papratstai neuzkitsi tokiats vitsokiats dalykaits, tai yra neutsciauptsi jots ir jie va tad taip, tie zmonėts...aha, o Tetonats prigalvoja vitsokių įmantrypių ir ne, zinoma ir ne imantrypių, ir papratsų dalykų taip pat, tsu kuriats tstengiatsi atitraukti zmonets nuo tsielų maitinimo, aha, taip, kad jie maitintų tik kūnuts, o tots taip ir padvėtstų alkanots dar net zmonėmts ir neumiruts...a...e.tai yra, kad jots vititkai itsektų ir nutiltų, na, nepetrėtų jėgų tsūkauti ir reikalauti ir zmogauts tsau teitsėto naitsto, taip.
Ir gerai, einant toliau, apie muziką ir zodziuts pavyzdziui, o kaip tada pardai tada, m? Juk kai klausai pardų arpa eini jų klaustsyti, tada lapaiu eini ziodzių patsiklautsyti, pet, aitsku, ir tsu muzika, nets taip dar graziau patsidaro, aha, pet, vitsdėlto, ten tsvarpiautsia zodziai, aha.
Ir dar, dėl varginimo, tai tia tik treniruotė, taip taip, tsmegenų treniravimats ir tiek, nets kitaip...na, tada gaunatsi panatsiai kaip Matritcoje, na mets jau panatsiai gyvename, kai vitsi tartsi gulime tik prijungti prie vitsokių laidziukų, terneto, ir vitsa kita, ir jau net nepegyvename tada vitsai, itseina taip va, kad ne, o tik gulime ir per tuots laidziukuts muts tik maitina tuo maitstu, kurį mumts nori duoti ir prie kurio pripratina mūtsų tsmegenits, kad jots jau nepegalėtų taip greitai tsudoroti kitokio maitso ir todėl net jo neorėtų ir per tai, kad tsitaip numaitina mūtsų tsmegenits, tsiela jau lieka amzinai alkana ir mets tada jau etsame amzini vergai ir vititkai nuo to vitso priklautsomi, na, vitsai kaip matritcoje, aha!
O poezija, ji ir yra pendravimats,  pūtent tats pendravimats, kurits gali pertsikalti per laiko tsluoktsniuts ir itsdygęts kazkokio tai vots ne prietstvaninio amziauts zmogauts galvoje, gali pūti patsiekiamats dapartinio amziauts zmogui ir jo galvoje pazadinti, pajudinti, kazkokiuts tai daiguts, tsėkliukets, kuriots taip ir pūtų glūdėjutsiots, tūnojutsiots jo galvotse vititkai neitsmątstytots iir net nepatstepėdots, o tada jots patsizadina ir vėl taip auga naujats augalats, kurits, galpūt, vėl po kokio timto ar kelių timtų metų kazkuriame tai amziuje kazkieno tai galvoje vėl pazadints kazką tai naujo. Tai vadinama naujo tsujudinimu, na, panatsiai, kaip kazkats tai pūna grazauts, gėlytė kazkokjia, patskui ji mirtsta ir tik lapai, tsupuvę, aha ir tada taip pritsitrętsusi zemė pim pom ir tsuteikia augimo galimypę kazkokiai tai naujai gyvypei, naujam kazkokiam tai, gal net vititkai, vititkai kitots rūtsiets augalui augti, aha!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą