Kibirkštys

Jautrumas - tai malonė ar priešas?
Jis sudaužo visas pagiežas...
Dar daug nepajaustų jausmų
Skraido lyg dalis elektros kibirkščių.

Koks gyvenimas gražus...
Kai nežinai, ar praeivis, ar draugas jis tau bus.
O gal tik užmirštas pražus.
Koks gyvenimas vis tiek baisus...

Ir vis tik einu aš per lietų.
Minioje tiek daug tuščių vietų.
Slenkam tarp betono miškų,
Ieškodami sau sielų artimų.

Kai akyse taip trokšti pajusti žvaigždes,
Kai nori suprasti meilės poemas,
Kai tavo lapai gelsta palengva,
O žiema ateina taip staiga.

Širdies jauti kiekvieną smūgį.
Tai tau primena kažkokį labai įžymų mūšį.
Bet ir viduje tavam kovoja narsiai jausmai,
Girdėti tik tolimi klyksmai.

Ieškai minioje pažįstamo veido,
Bandai surasti gal net nežinodamas vardo.
Kibirkščių pasauly gresia tau baimė.
Esu jau gęstanti žvaigždė. Ar tai nelaimė?