Atsiprašau

Kaip turiu atsiprašyti
Dar negimusio žmogaus?
Mano kūdikio rankytės
Maldauja šilumos mamytės.

Raudonais batukais trepsi
Per visas duobes asfalto.
Jis mano ranką laiko,
Lavoną tempia.

Perliuk tu mano,
Rašo tau mama.
Ji tave be galo myli,
Nors siela jos trapi, šalta.

Gal dar ne per vėlu
Ištraukti peilį iš žaizdos.
Bijau tik nukraujuoti
Nuolatos.

Nors neleisiu savo vaikui
Tįsti negyvos mamos,
Atsiprašyt vis tiek dar noris
Sielos nebūtos.