Prie tuščių šulinių. 33 dalis

33. Gerai ir blogai


- Ei, judu! - girdėjo Nojus slopų, nekantrų balsą. - Žinau, kad dabar jums abiems nelengva, bet susikaupkite ir klausykitės mano balso! Jums tai pirmas kartas, tačiau nebijokite! Kad ir kas įvyktų, jums nieko blogo neatsitiks!..
- Na, techniškai, jie abu gilioje šiknoje... - paprieštaravo žemas, vyriškas balsas.
- Po galais, Everi! Nepadedi, tai dink iš čia! - pyktelėjo moteriškas balsas.
- Aha, bėgu...

Nojus tik akimirkai praplėšė akis, kad dirstelėtų į tą susirūpinusį veidą. Moteris atrodė gerokai vyresnė už jį. Labai raiškios, žalsvos akys. Daugiau jis nespėjo pamatyti, nes tai, kas vyko jo viduje, pasiglemžė visą dėmesį. Paslaptingoji energija, regis, pati ieškojo kelio į keistuosius mazgus giliai jo kūne, jausdama Nojaus pasipriešinimą, tačiau tuo pat metu neatlyždama nė per plauką. Jis suprato, kad dabartinės pastangos jo niekaip neišgelbės. Jis nežinojo kažko labai svarbaus.
Kažko, ką galbūt būtų sužinojęs Turizmo ir Informacijos Centre...

- Vaikai, susikaupkite! - vėl prabilo moteris. - Toji informacija, kurią dabar jaučiate, JAU yra tapusi jūsų dalimi, todėl nemėginkite jos sulaikyti, ar dar blogiau – atsikratyti ja. Judu abu jau turėtumėte pastebėti šį tą naujo savo kūnuose. Tuos septynis energijos mazgus giliai savyje...
- Aštuonis, - atsiduso vyriškas balsas. - Aštuonios sumautos čakros, Alicija! Bent suskaičiuok teisingai!
- Everi, rimtai! Nepadedi!
- O tu tai padedi?

Dviem nepažįstamiems vėl pradėjus kivirčytis, Nojus susitelkė į „čakras“. Ir beregint pajuto, kam jos skirtos. Kiekvienas energetinis mazgas buvo atsakingas už kažkurią kūno funkciją. Jis dirstelėjo į patį viršutinį, buvusį arčiausiai galvos ir beregint perprato mazgo paskirtį, net jei dorai nepajėgė išreikšti to žodžiais.
- Klausykite, judu galite nieko nedaryti ir palikti viską savieigai, - vėl ėmė aiškinti moteris. - Arba galite paspartinti procesą, suteikdami informacijai laisvą prieigą prie savo čakrų. Judu galite rinktis, ar...

Nojus toliau nebesiklausė, sujaudintas netikėto atradimo.
Žaliaakė pavadino keistąją energiją „informacija“.  Vos prieš kelias akimirkas Audrė buvo sudraskyta į skutelius ir dabar į Nojų plūdo svetimos jėgos... Ar čia ir yra tas paslaptingasis „kanibalizmas“, apie kurį ji kalbėjo?
Ir jei tai tiesa, vaikinas jau nujautė, ką su visu tuo privalo daryti.
Nieko nelaukdamas, jis plačiai atvėrė kelią į pačią pirmą čakrą. Energija plūstelėjo vidun visu greičiu ir netrukus Nojus atsiduso su palengvėjimu.

- … ar susitelkti į kažkurią vieną čakrą, ar padalinti informaciją po lygiai visoms iš karto, - užbaigė žaliaakė.
Ji sumirksėjo nustebusi, pastebėjusi Nojaus primerktas akis, žiūrinčias tiesiai į ją. Dar po kelių sekundžių krustelėjo Beata. Mergaitė taip pat sužiuro į moterį, dar įtariau nei Nojus.
- Judu išties greiti, - pakomentavo žaliaakė. - Aš vardu Alicija.
- Nojus... - murmtelėjo Nojus.
- Beata, - tarstelėjo mergaitė.
- Malonu susipažinti, - linktelėjo Alicija.
- O aš Everestas, - sududeno balsas Alicijai už nugaros. - Sveiki atvykę į Regiją! Beje, judu abu areštuoti.


* * *


Patalpa, kurioje jie uždarė Nojų su Beata, išties būtų priminusi tardymo kambarį, jei ne keli paveikslai ant baltų sienų, vaizduojantys...
Nojus stengėsi nuspręsti, ką jie iš tiesų vaizdavo. Ar kažką konkretaus, ar dailininkas šiaip išliejo dažus ir dar pamindžiojo juos basomis kojomis.
Abstraktaus meno, regis, neišvengė ir pomirtinis pasaulis.

Nojus dar kartą mintyse prasuko pastaruosius kraupius įvykius, stebėdamasis detalių įvairove, išlikusia jo atmintyje. Jis vis dar jautė tą vieną „čakrą“, daug stipresnę už kitas jo kūno gilumose. Ji buvo kažkaip susijusi su mąstymu ir atmintimi... Galbūt labiau su mąstymu? Nojui vis dar buvo sunku įvardinti tiek šio, tiek kitų energetinių mazgų paskirtį žodžiais, nepaisant paaštrėjusio proto.
Dar jis svarstė, ar nepadarė stiprios klaidos paskubėjęs su sprendimu ir neišklausęs Alicijos iki galo.
Bet, pasvarstęs dar šiek tiek nusprendė, jog visgi sprendimas buvo „patenkinamas“.  Jis lengvai galėjo nukreipti visą tą energiją į bet kurį kitą mazgą, net nesužinojęs jo paskirties. Ko dar be aštraus proto galėjo prireikti negyvam žmogui?

Alicijos rūstusis partneris, Everestas, paskelbė areštavęs juos, tačiau Nojaus neapleido nuojauta, jog vyras nebuvo ypač rimtai nusiteikęs. Matyt ir Beata tą pajuto, nes susitaikė su likimu be jokių ginčų. Šiaip ar taip jiedu buvo visiški naujokai, nežinantys apie Regiją daugybės dalykų. Ir jiedu jau padarė klaidą, nuklysdami nuo kelio, kuriuo ėjo visi naujai atvykę.
Adrianui šis nuotykis baigėsi absoliučiu egzistencijos sunaikinimu... nors Nojus įtarė, jog netgi toks galas dar nebuvo paskutinė stotelė. Galų gale, Adriano „informaciją“ prarijo Audrė, o šios „informacija“ nugulė Nojaus ir Beatos čakrose...
Vaikinas neabejojo, jog būdamas gyvas būtų apsivėmęs nuo panašios minties. Tačiau dabartinis kūnas buvo keistai abejingas panašioms mintims. Tarsi taip ir turėtų būti.

Jo introspekciją pertraukė prasiveriančios durys. Alicija įėjo vidun laikydama rankoje ploną segtuvą. Jau be liemenės ir ginklų, tik su sidabriniu ženkleliu švarkelio atlape. Tamsiaplaukė, truputį griežtų veido bruožų žaliaakė šyptelėjo jiems abiem, lyg iš anksto parodydama, jog viskas bus gerai:
- Sveiki dar kartą! Tikiuosi, neprailgo laukti. Jūsų atvejis, deja, yra labai retas ir mums teko organizuoti susirinkimą. Prisiminti procedūras, kurios taikomos panašiomis situacijomis. Tai... ar judu dabar gerai jaučiatės?
Ji atsisėdo kitoje stalo pusėje, padėdama segtuvą į šalį.
- Ką jūs mums darysite? - nedrąsiai paklausė Beata. - Ar mes tikrai areštuoti?
- Ir taip, ir ne, - caktelėjo liežuviu Alicija. - Leiskite šį bei tą paaiškinti. Visų pirma, mes negalime jūsų areštuoti, nes jūs nieko blogo nepadarėte. Tiesa, jūs išklydote iš kelio ir nenuvykote į T. I. C., kaip kiti naujokai, tačiau tai nėra kažkokia nepajudinama taisyklė – tik gairės naujai atvykusiems. Jei jus būtų priglobęs kažkas kitas nei Audrė Devero, jums nebūtų tekę patirti tamsiosios Regijos pusės. Man išties gaila jūsų žuvusio draugo. Buvome apsupę Devero namus ir būtume nutvėrę ją dar prieš įvykdant nusikaltimą, tačiau nė neįtarėme, jog ji įrengė nelegalią teleportacijos prieigą. Mūsų komandai prireikė laiko, kol išsiaiškinome jūsų buvimo vietą.
- Ji būtų mus... surijusi. Kaip Adrianą... - sumurmėjo Beata.
- Deja. Palyginus su jumis, Audrė Devero buvo nepalyginamai stipresnė. Negaliu tiksliai pasakyti, nes mes negalime matuoti įtariamųjų IP vos užsigeidę. Net ir čia galioja taisyklės. Bet mes įtariame, jog Devero galėjo kanibalizuoti nuo trisdešimties iki keturiasdešimties naujokų.
Alicija giliai atsiduso, sugniauždama pirštus.
- Ir judu „paveldėjote“ visą jos palikimą, pasidalindami jį tarpusavyje.
- Ir tai yra kažkaip blogai, - apibendrino Nojus. - Bent jau sprendžiant iš jūsų veido.
- Ne, ne visai, - palenkė galvą į vieną pusę moteris. - Kita vertus, taip... judviem tai nėra labai geras dalykas.
- Toji Audrė Devero minėjo, jog kas dvidešimtas Regijos gyventojas yra kanibalizavęs ką nors, - prisiminė Nojus. - Ar tai tiesa?
Alicija suraukė antakius, lėtai išsitiesdama kėdėje. Ji kelias sekundes kažką galvojo, žiūrėdama į blizgantį stalo paviršių. Tada linktelėjo:
- Tai... labai netoli tiesos. Tačiau pateikta atskirai nuo konteksto, todėl skamba kraupiai. Klausykite, niekas jūsų nekaltina dėl to, jog jums atiteko Audrės Devero potencialas. Čia labiau mano komandos  kaltė. Matote, tokių operacijų metu yra naudojama speciali įranga. Jei Devero būtų sunaikinta pagal visas procedūras, jos informacija būtų „surinkta“ ir išsiųsta į Sapnų Sferą apdorojimui. Tačiau mes neturėjome laiko įrengti visą tą įrangą iš naujo. Tik ne tada, kai ji ketino žudyti. Todėl judu, galima sakyti, tapote situacijos aukomis. Devero žuvo nekontroliuojamomis aplinkybėmis ir judu atsidūrėte šalia jos. Retsykiais taip nutinka netgi mūsų darbuotojams. Todėl niekas jūsų nekaltina dėl to, kad atsitiktinai kažką „kanibalizavote“. Problema yra tame, kad pagal Regijos įstatymus mes privalome užtikrinti, jog jūs nepanaudosite savo įgyto potencialo blogiems tikslams.
- Ak, - linktelėjo Nojus, - dabar daug aiškiau.
- Mm... Kad būtų dar aiškiau, man buvo liepta judviem išsamiai paaiškinti Regijos hierarchiją, - linktelėjo Alicija, atversdama aplanką ir ištraukdama iš jo porą smulkiai prirašytų lapų. - Įprastai mes stengiamės neskirstyti Regijos piliečių į grupes, nes... patys turbūt suprantate. Diskriminacija ir panašiai. Niekas čia nenori motušės Žemės problemų pasikartojimo. Bet, kai dirbi tokį darbą kaip aš, skirstymas į kategorijas yra neišvengiamas. Štai judu atsitiktinai kanibalizavote Audrę Devero ir dabar priklausote visiškai kitai kategorijai, nei dauguma Regijos gyventojų. Štai, šiuose puslapiuose  kategorijos aprašytos detaliau. Siūlyčiau dabar pat perskaityti ir įsisąmoninti, kad galėtume tęsti toliau. Jei kažko nesuprasite, klauskite.

Nojus paėmė popieriaus lapą. Vėl atkreipė dėmesį, jog raidynas ir kalba nebuvo lietuviški, tačiau tuo pat metu puikiai įskaitomi ir suprantami.  Tačiau susiturėjo apie tai nepaklausęs Alicijos. Dabar buvo daug svarbesnių reikalų.
„Srauto gyventojų kategorijos pagal IP. “ - skelbė stambi antraštė.
- Kas yra IP? - paklausė Beata.
- Informacinis potencialas, - atsiliepė Alicija. - iš esmės jis atitinka absorbuotų sielų, ar kitaip – informacijos vienetų - skaičių. Eilinio Regijos piliečio IP yra lygus vienetui, kas reiškia, jog jis teturi savo paties sielą.

Beata linktelėjo, skaitydama toliau. Nojus atkreipė dėmesį, jog tekste buvo nemažai sutrumpinimų. Matyt dokumentas buvo ruoštas kažkurios gildijos vidiniam naudojimui.


* * *


0 (nulinė) kategorija. (IP mažiau kaip 1)
Savybės:
1. Optimali forma;
2. Teleportacija į žinomas vietas (kartais sutrikdyta ar apribota);

1 kategorija (IP lygus 1)
Savybės:
1. Optimali forma;
2. Teleportacija į žinomas vietas (jei jos nėra dirbtinai apribotos);

2 kategorija (IP tarp 2 ir 5 imt.)
Savybės:
1. Optimali forma;
2. Teleportacija į žinomas vietas;
3. Išplėstos visos čakros, arba smarkiai išplėsta viena čakra;


* * *


- Nulinėje kategorijoje IP gali būti mažiau už vienetą? - nusistebėjo Nojus.
- Ši kategorija kitaip dar yra vadinama „pažeistąja“. Į ją patenka kanibalizmo aukos, vienaip ar kitaip išgyvenusios pasikėsinimą, - paaiškino Alicija. - Tokių yra labai mažai. Nepaisant žiaurios patirties, jie vis dar gali tęsti savo egzistenciją be žymesnių sutrikimų.
- Aha... - palinksėjo Nojus.
- O šios „savybės“, - kilstelėjo akis nuo popieriaus Beata. - Apie ką čia rašoma?
- Yra tam tikri... paranormalūs sugebėjimai, kurie įgyjami pasiekus tam tikrą IP lygį, - Alicija atsiduso. - Žinote, jai būtų mano valia, aš šią informaciją laikyčiau po devyniais užraktais, kad plačioji visuomenė jos nežinotų. Tačiau Regijos grietinėlė mano kitaip ir jūs anksčiau ar vėliau sužinosite ją iš kitų šaltinių. Pernelyg neįsijauskite į visas tas „savybes“, gerai? Man teko suimti ne vieną ir ne du, kurie, susivilioję panašia informacija, išklydo iš doros kelio.
Moteris sunėrė rankas ties krūtine, nužvelgdama juos beveik griežtai. Nojui beliko sumirksėti ir grįžti prie sąrašo.


* * *


3 kategorija (IP tarp 6 ir 20 imt.)
Savybės:
1. Optimali forma;
2. Teleportacija į žinomas vietas;
3. Išplėstos visos čakros, arba smarkiai išplėsta viena čakra;
4. Gali apsireikšti realioje erdvėje be pašalinės pagalbos;
5. Gali kanibalizuoti informaciją tiesiogiai be ritualų pagalbos.

4 kategorija (IP tarp 21 ir 70 imt.)
Savybės:
1. Optimali forma;
2. Teleportacija į žinomas vietas;
3. Išplėstos visos čakros, arba smarkiai išplėsta viena čakra;
4. Gali apsireikšti realioje erdvėje be pašalinės pagalbos;
5. Gali kanibalizuoti informaciją tiesiogiai be ritualų pagalbos;
6. Gali įtakoti kitų Srauto gyventojų mąstymą (silpnoji forma).


* * *


- Ketvirtoji kategorija gali įtakoti mąstymą? - pakraupo Nojus. - Argi tai...
- Nemalonu, tiesa? - šyptelėjo Alicija. - Dabar maždaug supranti, su kuo turime reikalų. Ir kodėl judu esate... pusiau areštuoti.
- Nes mes patenkame į ketvirtą kategoriją?
- Dar neaišku, - trūktelėjo pečiais moteris. - Kaip jau sakiau, Audrės Devero IP galėjo būti tarp 30 ir 40. Jeigu judu paveldėjote jos potencialą per pusę, tada abu patenkate į trečią kategoriją. Taigi, abu jau galite kanibalizuoti kitus be ritualų pagalbos. Bet jei vienas iš jūsų pasisavinote didesnę IP dalį, tuomet gali būti visaip. Sunku pasakyti tiksliai neišmatavus.
- O viso to IP... ar jo negalima tiesiog gražinti? - paklausė Beata.
- Mieloji, tu tikrai to nenorėtum, - papurtė galvą Alicija. - Vienintelis būdas sumažinti tavo IP yra kanibalizmo būdu. Tačiau kanibalizmo procesas yra nenuspėjamas. Jo metu yra prarandama atmintis, įgūdžiai ir visa kita, kas sudaro tavo esmę. Teoriškai, tu taptum nuline kategorija su pirmos ar antros kategorijos potencialu. Smarkiai pažeista persona.
- Tai mes įstrigę, - sumurmėjo Beata.
- Na taip, bet... kaip jau sakiau, judu dar reikia tiksliai išmatuoti. Kol to nepadarysime, tegalime spėlioti. Žinoma, judu galite atsisakyti. Tokiu atveju bus laikomasi nuomonės, jog kažkuris iš jūsų paveldėjo didesnę Audrės Devero IP dalį  ir pateko į ketvirtą kategoriją. Ir kadangi negalime pasakyti tiksliai, į ketvirtą kategoriją būsite priskirti abu.

Nojus žinojo, jog neatsisakys.  Jam pačiam buvo smalsu, kokias savybes paveldėjo iš tos... beveik malonios moters. Vaikinas tikėjosi, jog ketvirtosios kategorijos nesieks. Antraip diskriminacija taptų rimta problema. Kas norėtų bendrauti su tuo, kas gali įtakoti pašnekovo mąstymą?


* * *


5 kategorija (IP nuo 71 iki 200 imt.)
Savybės:
1. Optimali forma;
2. Teleportacija į žinomas vietas;
3. Išplėstos visos čakros, arba smarkiai išplėsta viena čakra;
4. Gali apsireikšti realioje erdvėje be pašalinės pagalbos;
5. Gali kanibalizuoti informaciją tiesiogiai be ritualų pagalbos;
6. Gali įtakoti kitų Srauto gyventojų mąstymą (silpnoji forma);
7. Gali apeiti dirbtinius Regijos ar kitų zonų apribojimus, jei jų stiprumas neviršija turimo IP limito.


* * *


Tuo sąrašas ir baigėsi. Nojus suraukė antakius ir žvilgtelėjo į kitą lapo pusę.
- Argi neturėtų būti daugiau kategorijų? - paklausė jis. - Pamenu, tramvajuje minėjo padarus, kurie surijo dešimtis tūkstančių mirusiųjų.
- Žinoma, yra daugiau kategorijų, - linktelėjo Alicija. - Tačiau jums šį kartą pakaks penkių. Mes vis dar privalome išspręsti jūsų situaciją ir priimti tinkamą sprendimą, kad visi galėtume grįžti į normalų gyvenimą. Todėl paklausiu dabar pat – ar judu sutinkate, kad būtų išmatuotas jūsų informacinis potencialas?
- Sutinku, - daug negalvodamas tarė Nojus. - Man ir pačiam įdomu.
- Man tas pats. Matuokite, - trūktelėjo pečiais Beata.
- Šaunu. Tuomet nedelskime. Sekite paskui mane.


* * *


- Kokia čia vieta? - pasmalsavo Nojus, žingsniuodamas baltu koridoriumi Alicijai įkandin.
Kai jį ir Beatą atgabeno čionai pirmą kartą, tai įvyko per teleportacijos prieigas. Nojui nepavyko pamatyti paties pastato.
- Venecijos miesto SŽK centrinė būstinė, - burbtelėjo moteris. Tada susigriebusi pratęsė: - SŽK reiškia Srauto Žvalgybą ir Kriminalinius tyrimus. Kažkas panašaus į policiją. Asmeniškai aš dirbu kriminaliniame skyriuje. Everestas... na, jums tikrai nesvarbu, kur jis išties dirba. Prašau čionai.
Ji atlapojo itin plačias baltas duris ir žengė vidun pati pirma. Nojus ir Beata sustojo vos įžengę į kambarį.

Didžiąją patalpos dalį užėmė masyvus sidabrinis vamzdis, išnyrantis iš lubų ir pradingstantis grindyse. Aplink šią sidabro masę buvo sumontuota sudėtinga įranga, kurią išvydęs Nojus pagalvojo apie futuristines gelbėjimosi kapsules kosminiuose laivuose. Betrūko tik šliuzo į atvirą kosmosą.
Prie monitorių kažką tyliai aptarinėjo du vyrai, kurių vieną Nojus iš karto pažino.

Išgirdęs žingsnius, Everestas grįžtelėjo į juos. Tada pašoko iš krėslo.
- Taigi, du užkietėję nusikaltėliai pagaliau nusprendė pasukti šviesos ir doros keliu, a? - išsišiepė jis.
- Gal tu eik kur nors, paspoksok į horizontą, - urgztelėjo Alicija, Nojui nespėjus sugalvoti atsakymo. Tada ji linktelėjo kitam vyrui. - Pilną matavimą abiem vaikams, Tomai.
Pavadintas Tomu darbuotojas linktelėjo ir patikrino kažką monitoriuje.
- Kita rotacija po dvylikos minučių, - paskelbė jis.
Alicija atsisuko į Nojų ir Beatą.
- Judviem teks palūkėti viduje, kol bus užkurtas ciklotronas, - pasakė ji. - Pažiūrėkime... Nojau, tu sėsk į šią. Beata, ateik čionai.
Moteris parodė į dvi kapsules plačiai pravirais stiklo dangčiais. Nojus įtariai apsidairė, tačiau neišvydo jokių pavojingai atrodančių ženklų, įspėjančių apie radiaciją ar dar ką nors.

Vaikinui atsisėdus į patogų krėslą, Alicija spustelėjo kažką kapsulės šone ir dangtis be garso užsivėrė, nuslopindamas didžiąją dalį laboratorijos garsų.
- Aha! - šūktelėjo Everestas, pridėdamas delnus prie stiklo. - Pačiupau tave, niekše! Dabar tavo dienos suskaičiuotos. Būsi suskystintas ir išsiųstas į Sapnų Sferą, kur tave pavers į statybinę medžiagą!..
- Pasitrauk, rėksny, - Alicija nustūmė Everestą šalin ir patikrino kažką kapsulės apačioje. Tada žvilgtelėjo į viršų ir linktelėjo. - Dešimt minučių iki procedūros pradžios. Iš karto perspėju, jog tas vamzdis už jūsų nugarų bus triukšmingas, taigi, pernelyg neišsigąskite...
- Mirsite greitai ir be skausmo. Nėra ko bijoti, - linkčiojo Everestas rimtu veidu. - Būtų mano valia, tokie užkietėję nusikaltėliai kaip jūs mirtumėte pragariškose kančiose, šaukdamiesi savo mamyčių ir bobučių. O iš jūsų liekanų būtų statomi tik lauko tualetai, kurie čia neturi jokios praktinės naudos...
- Bet tu ir šlykštus, Everestai, - atsiduso pavargusi Alicija. - Gal dink visiems iš akių ir leisk normaliai dirbti, ką?
- Ne, - atšovė šis. - Einu puodelio muzikos ir apsikabinimų. Gal dar kam nors atnešti?