Degėsis degėsiui

Nulinkę medžiai
Esam mes visi.
Sudeginę jau
Paskutinę viltį

Pasveikti,
Gyvenimui prasmę suteikti.
Rasti kelią,
O gal ir tamsoje šviesą.

Per vėlu jau
Mums, degėsiams,
Atsigauti;
Laimės paragauti.

Mes tik ugniai
Tinkami; laimei
Nesutverti.
Gal šiek tiek nesuprasti.

Bet mes, degėsiai,
Priimsim tą likimą.
Tikėsim, kad taip
Mums buvo skirta.

Skamba džiugesio varpai.
Tikri liepsnų liežuviai.
Smilkalus dvokiančius ėdantys.
Visą tylą griaužiantys.

Šnabžda praeities dievai.
Užmiršti vaikai.
Kuriuos tėvai paliko kovoti
Ir liepė gyvybę paaukoti.

Bet mes juos priimsim,
Arčiau savęs pakviesim.
Nes mes visus priglausim.
Ir ugnyse kartu šoksim.

Ir net jei visi mirsim...
Tik šokio ritmu
Paskutinius oro atodūsius
Atiduosim.