Padėjėja

džiunglėse tirštutėlė naktis,
o aš rišu tavo batraištį,
jau beveik stoviu ten, kur vaikystėje,
tėčio vienapadė prie batų dėžės
ir rodau piršteliu į užveržtą mazgą,
bemat tokį patį, kaip vėliau daržinėj jis užsirišo
        ant kaklo
„Negražu! Atrišk pati! „ - sako,
ir aš pagaliau suraitau kaspinėlį
meiliai šypsaus
„Va taip, tėtuk? „
 
        džiunglėse tirštutėlė naktis,
        o aš rišu tavo batraištį,
        tu niekada neišmoksi, deja
                          reikės su lipdukais