Stiklo rudens istorija

Išvargusios vasarėjos
Ašaros riedės,
Dardės krikštolu
Ant išdžiūvusio asfalto.

Čia rūko šleifas
Tarp šlamesio beržų
Užsupta melodija skambės
Tarsi nebaigtos
Poezijos dalis.
Ir vėl ruduo..

Kai delčia paglostys
Sidabriniu šleifu
Miškai šnapšdės istorijas
Apie saulės apgaubtus laukus.


***

Smagu pajusti tai ką reiškia laisvė:
Kaip žolė kutena padus,
O vėjas nerangiai
Sutaršo plaukus.
Kai kvėpuoji ne tik viltimi
Jauti kaip tampa
Harmonija tavo dalimi.
Tai vienas, tai du
Ir vėl is lėto imi ir ATGIMSTI.