Realybė

Kodėl žmogus yra toks bejėgis prieš jį supantį pasaulį? Kodėl pasaulis sudarko žmogų?
Išsiurbia viską iš žmogaus, kad likusi plona oda, kaip balta vėliava, plevėsuoja prašydama gailesčio, bet atgalios patirdama dar didesnį skausmą. Ta vėliava yra vėjo darkoma, draskoma, purve voliojama.
Einant laikui, baltą spalvą pakeičia niūresnė, tamsesnė spalva. Žmogus praranda sąžinę, kaltės jausmą. Pradeda dirbti pasauliui, plėšydamas kitas baltas vėliavas.
Aš tau sakau: ateis tokia diena, kai nei tu, nei aš nebegalėsime tų vėliavų pakeisti. Ir atsisuksime vienas priešais kitą to patys nežinodami.