EšafotasKoks tylus šiandien medžių žydėjimas -
Po lietaus šitaip norisi saulės,
Kad pažadintų gervių klegėjimas
Ir į delnus sutilptų Pasaulis...
Tas, kur rytą užpildo švytėjimu,
Kurio balso atsigeriu saujom.
Tas, kur virpulį kelia lytėjimu,
O nuo žvilgsnio vėl pateka saulė.
Koks stiprus mane lydi tikėjimas,
Kai savim, mane Meile, išmaudai,
Aš vėl ilgesio rūbus vilkėdama,
Pas Tave iš pat ryto keliauju...
Ir nešu visą šūsnį pavasarių,
Kuriuose gyveni iki skausmo,
Kuriuose vien bijūnų žydėjimas -
Pas Tave aš per amžius keliausiu.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2025-07-23 18:55
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-24 08:40
Tikrai vertas įvertinimo, nes neperkrautas įmantrybėm vien tam, kad kuo sudėtingiau pasakyti apie paprastus dalykus, labai graži jausmų išraiška.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 22:27
Trantsliukatoriuts Agu KitkitsŠita moteris, man atrodo, nespekuliuoja, ji tiesiog taip jaučia...manyčiau :) Buvau tikra, jog tai ir gunta pajus, bet... Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 22:21
Šita moteris, man atrodo, nespekuliuoja, ji tiesiog taip jaučia...manyčiau :)
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 21:54
Laba Kitkits, sakai: Netiesa, – ir nuo žvilgsnio gali tekėti saulė,
Ir nuo žvilgsnio ji gali nusileisti, Ypač, kai moteris įsimylėjusi, o čia,’’, - Kitskuti, mylėti nepavargstama, mylintis tiesiog myli, nors tu kuolą jam ant galvos tašyk, nes meilė ne darbas... bet nuo melo apie meilę, niu pavargstama nuo tos spekuliacijos, žiūrėk" meilė nebėra madinga - poetai ją nužudė. Jie tiek daug apie ją rašė, kad niekas jais nebetiki." Pritariu, Oscar Wilde. Tik sakau trumpai, spekuliacija meilės sąvokos sąskaita, labai prie viso to prastoje raiškos, balastas. Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 21:36
Gunta, kai į tave koks nors agregatas pasižiūrės, pamatysi, kaip staiga aplink viskas pajuos, makt saulė žemyn ir nusileis, nors ir tebebūdama danguje, o paskui pimpt, pažvelgs kažkas toks, na toks tOOOks ir tada naaaai saulė į dangų vidurnaktyje visas gatvės liktarnas ir žvaigždes užtemdydama ir eisi namo tada nors realiai patamsiais beveik, mažai apšviestomis gatvėmis, bet tau bus taip šviesu, taip šviesu, kad matysi kiaurai namus, kiaurai medžius ir net kiaurai žvaigždynus, ot kaip ta bus tada, WHA HA HA HA!
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 21:30
Netiesa, – ir nuo žvilgsnio gali tekėti saulė,
Ir nuo žvilgsnio ji gali nusileisti, Ypač, kai moteris įsimylėjusi, o čia, Kaip matosi, ji dar nepavargusi mylėti Ir gal niekada nepavargs, gal taip ir bus Kaip kad rašo, – keliaus per amžius, o be to Dar tas šusnis pavasarių širdyje, aiškiai įsimylėjusi, Taip, taip ir ou yes, ir nieko blogo čia pernelyg daug nėra, O kitą kartą bus ir dar geriau, ir dar, tikėkimės. Gal kiek ir per daug žodžių, kurie kartais persilieja kartojamaisiais...a...e..karto...kartoj..ai, na pasikartojimų yra ir tų pačių prasmių, bet visumoje jaučiamas ir nuoširdus įsijautimas, kas kartais geriau nei begalybė dirbtinų konstrukcijų, vien žo ir taip toliau, pasekoje visai taip jau sau ir gana mielas eiliukas, nors tobulėti, aišku su žinoma, dar yra kur, aha. Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 20:58
Sakau kad tau patinki tu, bet ne poezija, juk vėl apie save, bet eiliškumą palikai, jis buvo tik priemonė save išvesti, viešai pavedžioti, tu vėl apie save, ką veiki, kas tau patinka, bet ne eiliukas... dabar perskaičiau geresnį daug, kas ten rašė nepamenu, lyrika, pavadinimas tik pritemtas, tipo žvaigždės siuvinėjimas sutemos, va tas. Šiandieninis.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 20:46
gunta, plačiai šypsausi ir tikrai ne pro ašras. Man patinka kritika, kitaip juk nieko čia nepublikuočiau.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 20:37
O vis tik supykai, šypsaisi pro ašaras, inkąst taikaisi, eilėraštis liko ten kažkur nusviestas,; tai todįl, kad tu save myli poezijoje, o ne poeziją savyje, tai ir liko nušviestas, bet matai, saulė teka ir leidžiasi visiems, tada kada teka arba leidžiasi, nuo žvilgsnio nei kyla, nei leidžiasi,
2 Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 20:18
Koks tylus šiandien medžių žydėjimas -
Po lietaus šitaip norisi saulės, Kai žydėdavo kriokdavo rėkdavo Išbaidydami debesis jaujos Kad pažadintų gervių klegėjimas Ir į delnus sutilptų Pasaulis... Nes be gervių nėra saulei vietos Kaip be žydinčio triukšmo nėr saujų Tas, kur rytą užpildo švytėjimu, Kurio balso atsigeriu saujom. Tas, kur virpulį kelia lytėjimu, O nuo žvilgsnio vėl pateka saulė. Koks stiprus mane lydi tikėjimas, Kai savim, mane Meile, išmaudai, Aš vėl ilgesio rūbus vilkėdama, Pas Tave iš pat ryto keliauju... Ir nešu visą šūsnį pavasarių, Kuriuose gyveni iki skausmo, Kuriuose vien bijūnų žydėjimas - Pas Tave aš per amžius keliausiu. Pirmas posmas į pievas, paskui linija jau yra, bet lyrika baląstinė, kas nuo žvilgsnio atsikelia? Pateka saulė? Niu gi, pažiūrėk, 24:00, ar patekės? ., atleisk, man tekstas balastas iš poetinių įvaizdžių su meilės sąvokos spekuliacija... Blogas komentaras Rodyti?
2025-07-23 19:42
Visai neblogai. Iš esmės patiko. Toks klasikinis tradicinės (gerąja prasme) poezijos pavyzdys.
Aišku, galima kabinėtis prie vienos kitos smulkmenos, bet tiek to :) 4. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |