Žieduose nuskendo mano vasara
Ir pėdsakai lietaus lašų.
Vis ieškojau kažko neatrasto
Tarp daugybės jų spalvų.
Vakarais girdėjau šniokščiant Jūrą,
Naktimis jau leidaus nuo kalnų.
O rytais, kai saulė budino,
Atsisveikinau su nuostabiu sapnu.
Ech sapnai, tie sapnai. Ar žinai?
Kartais būna ateties pranašai.


RenapoezijaPlaštakė



