Bėgu ir bėgu ir bėgu...

Mes taip dažnai bėgam nuo vėjo,
Jog visada ir atsiduriam pozicijoj jo sukėlėjo.
Ir mes taip dažnai, nors net to nenorėjom,
Bėgom ir bėgom, ir bėgom.

Bet ar pabėgs mano kūnas kada nuo širdies?
Ar paleis gi tą kūną purvina mano siela?
Ir ar kada nors atsikratysiu minties,
Kad aš tuščias, net radęs sau naują vietą?

O gal bėgdamas pagaliau jausiuosi laisvas,
Žinodamas, kad ta laisvė yra mano vaistas?
Bet argi laisvė yra bėgti, kai nežinai kur,
Tik žinai, kad jau niekur nelaukiamas tu.