Dienoraštyje užrašyta:
Buvau nustojęs rašyti,
Buvau nustojęs kalbėt
piešiau,
Po to prasivėrė, ir pradž-
ioje viskas buvo baisu.
/
Upė lipo į kalną,
o po to atgal
pati kalnu tapo
ir vėl nuo pradžių.
Esmė tirpo upėj
ir dideli akmenys
ištirpt negebą
- tarp to -
rodė savo pavidalą.
/
Ant kalno be darbo žmogus
Prisiminimų upėj nenutapyti paveikslai.
Išplauti vaizdai
lig tik to, ko
niekada nepamiršiu
nes kitaip neliks būdo paaiškint
kur sutikau jausmą,
kuris pakeičia viską.
/
viską
ko neatmatysi,
ko neatuosi,
neatgalvosi.
Prie pilno mėnulio,
su naktim kavą laksi,
darbe ant kojų sapnuosi., kad drobei „laisvą dieną“
visas paslaptis išklosi.
/
Dangus tą nakt buvo toks!
Toks gilus kaip akis
ir nepasiekiamas tarytum kalnas
neturys galo it mūsų darbas
ir kartu amžinas,
kaip ta akimirka,
nenutapyta.
išplauta upėj
pavidalais nusagstyta.
*
222203082025