Tik jūra tu

Aš išgirdau, kaip tyliai jūra ošia
Baltų žuvėdrų pavasario klyksme,
Putotos bangos gelsvą smėlį košia,
Begęstančiam saulėlydžio žaisme.

Aš pralošiau gyvenimo žaidimą,
Tik jūra tu -  likai man širdyje.
Šalta emocija kol kas man viršų ima,
Dabar aš tavo beribiam glėbyje.

Tik jūra tu -  gali laivus skandinti,
Gali ir juos grąžinti į uostus.
Gal mano liūdesį ir jį gali paimti,
Ir neštis į nežinomus krantus?

Jis tiek ilgai laikė mane glėby,
Nors pasirodo, niekad nemylėjo.
Nesupratau kas dedasi širdy -
Manim jis visą laiką netikėjo.

Tik jūra tu - tą liūdesį nuplauki,
Te skęsta horizonte rausvame.
Aš negaliu jo iš širdies išrauti
Ir nuskandinti tavo gilume.

Aš pralošiau gyvenimo žaidimą
Ir pas tave, o jūra sugrįžau.
Emocija geresnė viršų ima,
Kai tave ošiant tyliai išgirdau

O jūra, jūra - tavo glėbyje
Girdžiu kaip tykiai bangas supa vėjas.
Dabar žinau, esu teisingam kelyje -
Grįžtu į ten, iš kur buvau išėjus.