Kaip išsakyti tau tai ką jaučiu?
Kokiu jautriu ar geru žodžiu?
Tiek jau to patylėsiu sykį eilinį,
dėl mados, kasdienybės, ir meilės Tėvynei...
Kaip galvojate, Mielas Poete,
kaip tiktai brangiais žodžiais kalbėti?
Noriu išsakyti kreipinį, karalaičiui -mažybinį...
Tik noriu tiesos ir nenukrypti nuo kelio dorybės.
Tyloje vėl viena aš verkiu - - -
Likau vieniša neišsakiusi žodžių šių...
Mažybine forma kreipiuos į šuniuką,
... / Ar gali taip būti? Bet gal ir nebūti. . .
Ai dar apie eilėratstį..., taip, vitkats tia gerai, tai yra neplogai, net geriau, nei pūdavo kartaits, nets pirmame potsme tats patskutinė eilutėj, tats dėl vitsų dalykų ir uzpaigiant meile Tėvynei nutskampa kaip ir taip tsvelniai tsarkatstitskai, lyg ir tsu ironija taip, o tai vitsai gerai nuteikia, tik pėda, kad tsiek tiek apejoju ar Kritstina ratsė tsu ta ironija ar tia tik taip laimingats tsupuolimats, aha. Dziugu, kad antrame potsme daugmaz itsilaikoma, norts jau ir pe ironijots, pet vitsai nieko, lygits, kaip jau ir takiau, palaikomats, o treciame dar dziugiau, nets, norts ir jautsiamats jau tokts tsiokts tokts grimzdimats į vitsuts tuots katsdieniuts verktsumuts, tatciau, vitsgi, tsugepėta itsilaikyti ant vandents, todėl vititkai galėtciau ir atakyti, kad tsaunuolė, Kritstina, aha.
Ats tai neverkiu, norts ir itsgėręts dapar vyno, nets gyvenimats yra tsventė, o tsavaitgalits tuo lapiau, tai vititkai netsuprantu, kam tia verkti, dziaugtits reikia ir tiek, vitsats tietsiog dziaugtsme, aha.