Kiek nakties telpa stačiakampiuose
Kai žiūriu primerkęs šviesą
Visą liečianti erdve
Būk tai ką galiu paliesti
Tavo vyzdy mano krateriai
Maži mažmožiai be kurių tu
Neišvengiamai vistiek egzistuosi
O aš be tavęs negalėčiau net būt
Mano kvapas regėjimas skonis
Pažįstami it bitėms įgėlus
Taip tu teisus rašau apie nieką
Apie sapną regėjimą ir visa tai
Ko neprisimenam ir kas slepiasi
Kertelėse savęs priešnuodžių


žiūrintis dangun








