Sibiro tremties prisiminimai-16

škevičius <januskeviciu1945@gmail. com>
23: 34 (prieš 5 minutes)
skirta aš



                                                        Sibiro tremties prisiminimai-16.
 
        Pirmi 2-3 tremties metai tremtiniams buvo labai sunkus ir sudėtingi: Tėvynės ilgesys ir nežinia kankino visus suaugusius, bet viltis ir tikėjimas, kad tai nesitęs amžinai neapleido. Vaikai šias suaugusių liūdesio nuotaikas išgyvno skirtingai, nes suaugę vengė parodyti liūdesį ir su vaikais elgiasi atsakingai. Dažnai juokaudami  pasakojo  istorijas nutikusias taigoje, apie staugiancius vilkus, apie  baltus kiskius kepancius pyragus,  apie prikeltas iš žiemos miego meškas, ir pabaidytus snaudžiančius tetervinus, saugiai  pasislėpusius nuo šalčio ir vėjo puriame  sniege.
        Kai „kolchoze“ baigdavosi sezoniniai darbai, tremtiniai  vyrai buvo išsiunčiami į taigą miško  darbams aprūpinti gyvenvietę  kuru ir medienos atsargomis statyboms. Darbai taigoje per žiemos šalčius buvo labai sunkus ir pavojingi. Paruošti rastus, ir išgabenti iš  taigos be  kelimo mechanizmų, išnaudojant tik išsekintų žmonių pajiegumais,  buvo tikras košmaras, - tikra katorga. Po 2-3 savaičių darbininkai grįždavo iš taigos išsękę, nušalusiomis rankomis ir kojomis, sutinusiais -pamėlusiais veidais. Vykdant rąstų krovos darbus pasitaikydavo nelaimingų atsitikimų, -darbininkas praradęs akimirkai saugumo kontrolę, rąstas riedėdavo padėtais brūsais žemyn  ir kliudydavo nespėjusi laiku sureaguoti pusnyje įstrigusį darbininką.  Rezultatas būdavo baisus, - riedėdamas rastas  stipriai žmogų sužaloja arba-, dar blogiau...
      Praleisti tremtyje 3-4 metai, Tėvynės ilgesys neapleido, tik dar labiau sustiprino tikėjimą apie sugrįžimą. Valdžia dėjo visas pastangas, kad pamirštų svajoti apie grįžimą, - naudoja įvairias propagandines priemones kaip čia, Sibire yra gera gyventi  yra saugu,  visi yra įdarbinti, vaikai lanko mokyklas, yra ligoninė ir klubas.
        -Štai, savaitgalį, rodis Lietuvoje sukurtą filmą „Aušra prie Nemuno“. Komunistų partijos sekretorius Nikolajus Filipovičius  Spiridonovas pasitaręs su Abano  rajono  komendantų-NKVD pulkininku Bykovu,  sekretorę įpareigojo  paruošti reklamą  demonstruojam lietuviškam filmui „Aušra prie  Nemuno“, -įpareigojo išplatinti bilietus tarp tremtinių, perspėjo,  kad butinai atvyktų į klubą premjerinei peržiūrai, - vyks tradicinę tremtinių patikrinimas ir registracija.
  - Partijos sekretorius  iškilmingai gyventojams pranešė:
      -1953 metų rudenį, gyvenvėtė bus aprūpinta elektra. -Matėte vakar kaip vieškeliu iš Kansko traktorius „Stalinietis“ partempė juoda, iš ketaus išlietą, panašu i siauruko garvežiuką lokomotyvą.  -Laikinai lokomotyvą patalpinsim  rąstų sandėliavimo įmonėje „ Beriozka“, /Berželis? pastatysim ant bėgių priešais dinamo-generatorių, „pakinkysim“ į platų  juostinį diržą, kad  suktu dinamą ir krautu baterijas. Iš pakrautos baterijos elektra laidais, atkeliaus į kiekvieno mūsų Abano miesto gyventojo namus.  Pradžioje švies tik viena „Lenino“ lemputė iki 12 valandos nakties. - Privalome taupyti baterijas. -Kol surasm lokomatyvo mašinistą ir elektrinės viršininką, teks luktert. 
        Gyvenvietės komendantas NKVD viršininkas  pulkininkas  Bykovas neleido ilgai laukti-pradžiugino. Per Spalio revoliucijos 35 metines iš tribūnos kalbėjo:
      -Draugai, Abano gyventojai, turiu naujieną, - Lukterekit, - Minutėlę lukterekite .. -  Iš netoliese esančios Jelansko darbo kolonijos- stovyklos / lagerio/, pagal  SSSR Generalinio prokuroro Romano Rudenko ir Vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos pasirašyta  įsakymą į laisvę paleidžiami Kriminaliniai elementai ir dalis politinių kalinių. -Kadangi jie yra labai pavojingi visuomenei ir tarybinei valstybei, jie išleidžiai be teisės grįžti į gimtinės namus ir lieka neribotam laikui tremtyje.
    -Netrukus sulauksime specialistų: elektrikų, statybininkų, mūrininkų, dailidžių, barzdaskučių ir kitokių artistų. - Rudenį išvedžios  telegrafo stulpais  laidus nuo elektrinės, o  per žiemą turėtų išvedžioti elektros laidus visų gyventojų namuose, laidus sutvirtins  ant baltų porcelianinių „grybukų“. -Pradžioje teks apsiriboti tik  viena lempute. - liūdnai palingavo galvą  Abano rajono partijos sekretorius Nikolajus  Filipovičius  Spiridonovas... Po trumpos pauzės, sekretoriaus akys nušvito ir jis kažkokios paslaptingos jėgos įkvėptas džiugiu balsu tęsė:
          - Komunistų partija įkvėpta Generalinio sekretoriaus Josifo Stalino pasakytos kalbos per XIX suvažiavimą nuramino sibiriečius, - jau vyksta „savanorių“ statybinės brigados iš Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos  prie Jenisiejaus ir Angaros upiu, -statyti Krasnajarsko ir Bratsko elektrinių užtvankas. - Kai pastatys elektrines, po dviejų-triejų penkmečių, Abanas ir visas Sibiras nušvis tūkstančiais Lenino elektros lempučių žiburių, - niekas nenorės  išvykti iš mūsų  Abano miesto, -baigė įkvepiančią kalbą Komunistų partijos sekretorius Nikolajus Filipovičius Spiridonovas.  Kalba buvo pasakyta iš tribūnos per Spalio revoliucijos 35-ąsias metines, -todėl  keliolikos  gaisrininkų su žalvariniais šalmais dūdų orkestras pritarė sekretoriui populiaria-trankia  aukštalipių maršo melodija:
                                      Ne kočigary my ne plotniki,
                                        U nas segodnia takich nėt,
                                        My montažniki -vysotniki,
                                        I s vysoty vam šliom  privėt..