šąla

Stoviu.
Sninga.
Šąla.
Bąla.
Šaltis nebejaučia saiko pasiglemždamas kūną
Vaiko,
Nedidelio, gležno, oranžinio
Mano protas jį nori suglamžyti
Nes šaltis sukausto ne kūną o sielą
Jis skverbiasi į gilią sąžinės vietą
Jaučiuosi galinga ir begalo gležna
Beviltiškai rausiuosi jaučiuosi kalta
Kodėl? nežinau
Mano protas suėstas
Tas vaikas paliestas..
Nedomina.

Mano kūnas krenta į metamorfozę
Pajutus mirtiną dozę
Ledo vaiko
Kuris be saiko
Daužo makaulę ir degina odą
Jis paveikia smegenis
Paliečia akis
Sraigtas
Minčių veria
Nepaliestas duris
Jaučiu matau dūstu kenčiu
Jaučiuosi kaip daiktas neprarasto miesto
Paspirtas lemties kojos paliestas
Ne kartą
Ne du
Visą gyvenimą
Sukasi nerimas baisiai skalauja
Rūdis
Dantyse mintyse kaulų čiulpuose
Odos išnaros lupasi
Šalta vėl stoviu
Viena.

Tas vaikas paliktas paliestas laiko
Paliko išsiveržė tolyn nes be
Maisto
Negalima akys nori kartis
Lauke po egle
Per kalėdas menė
Indų žmonių ledo luitų
Liečia venas
Sausgysles ir girnas
Mirštu sunku neramu
Viduje be heraklio
Nuosavo
Mano gyslos paslėptos uoslėje
Baisu baugu noriu skirsti
Šalu
Kulminacija oksimoronas
Praskrido dronas
Ir vėl pono lova
Vilioja gundo mato
Akys
Merkiasi.

Atvyko autobusas.