pa_va_sa_risAš vienąkart gyvenime mylėjau
Ne petunijų čia rožinis švelnumas -
vėtroje besikankinantys beržai
ir pėdos per aštrias akmens briaunas
Jaukumas
Kaip arbatos ir citrinos derinys
medaus šaukštelis
Nubarstau likučius per beržo kamieną
to
vieną kartą aš mylėjau
Atveriu plačiau duris balkono
Besileidžiančioj saulėj matau
jaukumą
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2024-09-10 22:39
Blogas komentaras Rodyti?
2024-09-12 14:20
Jo, viskas išsibarstys ar bus nubarstyta. Ir tai yra vėjo gaudymas, pasakė Saliamonas.
Blogas komentaras Rodyti?
2024-09-11 12:00
kiekvienas pagal save išgyvena jausmą... Pradžia - gražiai intriguoja; toliau - pasigestu, išgyvenamo laiko (jei jis slepias už b.k., neišauginęs jausmo, parodo savo intensyvumą); ir gale - jausmą, nespėjusi užaugti, pats pridengi simboline kasdienės buities detale.
kiekvienas savaip priimam ištransliuotą, nors gyvenamos plotmės ir tos pačios... |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |