Nuo pradžių

Matydamas žalius Italijos kalnus vis prisimenu namus. Sakysit nostalgiškas, galbūt, bet ta meilė kuria jaučiu tai vietai niekuomet nebuvo ir nebus stipresnė kaip tuo metu kai žinai, kad esi toli nuo jos. Tolimi krantai ir svetimi žmonės. Svetimi tiek, kad net nenori keltis iš lovos jeigu kas nors yra kambaryje. Kasdien ieškai sau vietos toli nuo visų tam, kad bent mintyse grįžtum į ten kur priklausai į ten kur būdamas taip nori pabėgti, tačiau pabėgęs nieko taip nenori kaip ten grįžti. Galbūt per toli nubėgau sakydamas kodėl žalia spalva yra namai. Visų pirma tai mano mėgstamiausia spalva ir todėl, kad namai pilni žalumos. Tai pušynai ir upeliai, tai vieta kur pilna šypsenų ir vaikų juoko. Vieta kur kiekvieną pavasarį žydi narcizai, vieta kur automobilis yra nereikalingas, vieta kur keliauti peščiomis tai gerbti save ir aplinka kurioje esi, vieta kur autobusai elektriniai, kur maisto gali rasti įvairiausio, kur žmonės geri ir padedantys, nesakysiu mylintys nes pats meilės atsižadėjau jau senai. Tai vieta kur aš tikrai mylėjau ir manau vis dar myliu bet ta meilė jau tapo skausmu o ne palengvėjimu. Galbūt ji tokia ir turi būti. Būtent namie ir išgirdau savo pirmąjį “Aš tave myliu” ir tai buvo iš moters kurią pats mylėjau sau senai tik jau to nesakiau, bijomas likti atstumtas. Kai išgirdau pirmąjį aš tave myliu pasaulis tarsi sustojo ir ta akimirka tapo svarbiausia gyvenime. Bent dabar vis dar manau, kad ji buvo svarbiausia, ką atneš ateitis nežinau. Niekam šio likimo momento nelinkėčiau, nes tam įvykus nėra nieko sunkiau kaip tai pamiršti ir vis ne noromis esi priverstas ten sugrįžti, tačiau supranti, kad to daugiau nebus. Galbūt sakysit, kad laimingas esu nes tai išvis išgirdau? Ir manau Jūs būsite teisūs. Fundamentalios tiesos mums sako, kad bent kartą gyvenime tai išgirsti turi kiekvienas. Tai turi būti ne iš mamos ar sesės, tėvo ar močiutės bet iš kito žmogaus kuriam atidaviau tiek, kad jo atsakymas buvo būtent meilė. Ne ta kuria jauti, nors tvirtai tikiu, kad ji gimsta pirma, bet ta kurią tau aiškiai pasako į akis ir kai tu pažiūri į tas pačias akis tą akimirka supranti koks laimingas visgi esi. Nors tai ir skamba labai savanaudiškai, žinau. Tačiau ar būna meilė be savanaudiškų paskatų?  Būna, tačiau tai tik tėvų meilė vaikui. Bet kuri kita meilė visuomet turės savanaudiškumo sėklą. Tai toks trumpas įvadas, kad aš kažkada mylėjau savanaudiškai, nesugebėjau to išsaugoti, nes buvau savanaudis ir dabar kasdien kaip tikras savanaudis, kasdien bėgu iš ten kur man tai pasakė, pabėgęs bandau grįžti, nes žinau, kad ta meilė yra mano ir niekas jos iš manęs neatims. Ji jau senai virtusi skausmu kuris kasdien mane tempe į didžiausias pragaro gelmes, kur man ir vieta. Manau ten būti ir degti man skirta, tačiau viena mano dalis supranta, kad gyvenimas privalo tęsti net jeigu aš to ir nenoriu. Vis ieškau rakto ar piliulės kuris ar kuri man padėtų atrakinti naują gyvenimo etapą kuriame, kad ir kaip sužalota širdis vėl išmoktų mylėti iš naujo. Mylėti be skausmo ir nors nuo savanaudiškumo meilėje nepasislėpti, neištrinti ir neišmesti, tačiau jo visuomet gali būti mažiau, jo turi būti mažiau nors tam ir reikia didelio darbo savyje, bet kai tiki gali viską. Aš tuo tikrai tikiu. Meilė skaudina ir nuo jos bėgu, tačiau kita bėgimo arba tiksliau dar vieną bėgimo nuo savęs dalis yra alkoholis. Apie alkoholį galima galvoti, kaip apie chemiją kuri užtvindo smegenis ir jos tampa tokios pilnos netikro laimės, kad niekas aplink, kad yra svarbu ima neberūpėti. Pradedi gyventi akimirkose kuriose nėra nieko kito kaip tik girta laimė. Arba atmetus chemiją apie jį galima galvoti, kaip apie problemų sprendimą, tačiau reikia suprasti, kad ilgainiui problemos išmoksta plaukti ir jų nebe paskandinsi butelyje. Jeigu apie alkoholį galvoti nuo pat pradžių, tiksliau apie jo paskirtį, minioms jis buvo pretekstas kažką veikti, vikingams švęsti pergales, Europos elitui minėti, šis senų laikų palikimas dabar yra taip stipriai įsišaknijęs, kad dabar gerti mums tapę tokiu įprastu dalyku, kad daugelis laiko žmonės kurie geria dažnai, o ypač kaip aš, kiekvieną savaitgalį, normaliais, tačiau taip tikrai nėra.