kadar

aš dėl tavęs
lūpytes padažiau
lūpytės
pasidažė
uu
po mi
do rų
padaže irman
negaila
to
s
lupenos tepliojančios lūženos
kur m apverstoje
aximoje taip
brangiai kainavo kaštavo
kaštonų spalvą
ir nuodėmes
ištikrųjų tikrai neišgalvotas
bet ar natūralias
ech
bent jau ne mano paties
bet o kokias
dar
man dėmes
ne dėmėje o nuodėmėje
mirusiam
priimti
visas
visas
visas
visas si
jas gi
visi vieniši mes
privalome meluoti nesusvivelti
ištarti tiesų mes
daugiau niekada visada labiau į begalybę vis greičiau neturinčią galo ir ir tirščiau pro ribas į amžinybę sugludus kartu šalia bulvių apsitraukus plėve ir kartumu bet o tai p ir yra svarbiausia šokant per topg tarką o tiksliau iš iš o ne one per nes dar ir tik dar į laikinybę beribę