Vidinis

Tu visad buvai mano vidinis balsas
kartais vidinis kraujavimas
kartais vidinis juokas
kartais vidinis vaikas

Naktimis viskam aplinkui nutykus
tu šaukdavai
ir rėkdavai manyje

arba sodriu balsu
diktuodavai žodžius
telegramas iš anapusinių pasaulių

Dienomis kartais bijodavau
kad tave ims girdėti visi
praeiviai staiga atsigręš
ir ims klausytis
vien tik man sakomų žodžių
tarsi galėčiau visų kūnų išsiversti 
į kitą pusę

ar tapti stiklakūniu padaru
kurį galima permatyti kiaurai
permanyti permainyti perskaityti

Tas balsas vidinis yra mano kūno pilotas
jo stygos kaip įtemptos vielos
ar įtemptos sielos
tai jis man pasako gulkis
kelkis ir eik

kiekvieną rytą
kaip žadintuvas budina mane

kartais kaip išsigandęs vaikas budina naktį
ir prašosi išklausyti
iškalba visas savo baimes

Tai jis nuolat krizena many
ištiktą krizių
ar nuobodulio per paskaitas

Tai jis prašos išleidžiamas iš vidaus
kaip šunytis
vidinį kūną draskydamas letenomis
prašydamasis laukan
išsirašyti išsipasakoti išsikalbėti

Jis kinkuoja mano galva
ir žvelgia mano akim

Tai jis per koliokviumus apsimeta nebyliu
nepateikia reikiamų atsakymų
kažkur pranyksta

Po to vėl netikėtai pratrūksta
tarsi imtuvas mano galvoje
transliuojantis
neaiškių kalbų signalus
sutrikusias diktorių ar diktatorių
balsų polifonijas 

aktorius radijo pjesėje

Kol galiausiai ateina signalas
toks aiškus ir raiškus
lyg pamokslas per Marijos radiją:
„Girdėjote Viešpaties žodį. “