Rašyk
Eilės (78023)
Fantastika (2303)
Esė (1549)
Proza (10903)
Vaikams (2707)
Slam (72)
English (1198)
Po polsku (368)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Jau anksčiau esu taręs, kad taip, taip, esu Betdeja ir prašau įsiminti mane šituo vardu. Taigi šįkart lyg kartojuosi, bet tikras savęsp suvokimas dar neatėjęs. Ir pats dar vis dažniau parodau į save kaip Praną, bet tai jau būtas laikas, kuriame žmogaus kūną išnešiojau 85 metelius, o šiuomet, patapus Eilėraščiu, man smalsu ir nelengva susivokti, ar tą būtąjį Prano laiką su jo turiniu gebu atsiminti tapačiai, kaip tai sugeba padaryti žmogus, neišėjęs iš savo stoto. Toks mįslėmis apmuturiuotas reikalas darosi lyg paskata užsiimti susižinojimu savyje, nepaisant kad dar vis nesuvokiu kaip tokį darbą pradėti. Tai iš čia, tai iš ten ar iš kitur lest, lest lesioju trupinį po trupinio, o aiškesnis  susivokimas neatsiranda. Tuomet ir vėl kaip ne kartą: –
  Kažin, ar išvis atsiras kada pajautose būsena, kokią apturėdavau gyvendamas žmogumi, kuomet ūmai, net nesitikėdamas sukrusdavau guviai, jautriai, nežinia kaip ir iš kur prisirpęs energija, kuomet ir jaunas, ir greitas, ir žvalus, ir gražus kad ir marios – jūros sulig bambos; galėjęs jas perbristi.
  Taip čia parodžiau į ypatingai jautrias būsenas, didžiules energijos sankaupas. Tai nemenkai daugiau negu prireikia jos, tarkim, žmogaus geresnei nuotaikai, jo „atsibudimams“ iš įprastos kasdienybės išnirus nelyg iš ūkanų, kai ausys klusnesnės, akys šviesesnės, smegenys budresni. Taip, taip, tai irgi mieli žmogui reiškiniai, bet jie lėtesnis, ne tokie eiklūs. Tačiau ir tokių apraiškų dairytis man dar ankstoka, dar nedaug laiko užtruko apžvalgoms po savęsp kaip Eilėraštį. Tačiau nemanau, kad esant tokioje būsenoje atsirastų noras šūktelėti, paprašant laiką, kad bent savo trumpa valandėle sustotų pasibūti kartu tikintis, kad tuomet geriau. Ir nieko panašaus, kad kas kaip primintų pasauliui žinomą Fausto ir Mefistofelio kraujo sutartį.

Jei mano lūpos kada nors ištartų:
„Sustok, akimirka žavi! “ –
gali sukaustyt grandine iš karto,
ir ką tik nori,
tą daryt su manimi

Oi ne, jau dabar man nereikia poreikių panašių į „sustok, akimirka žavi“ ar dar kažkaip – jau dabar savo pajautose pasidarę taip labai turtinga, kad žinau, jog tai, kas anksčiau regėjosi esant nežinia kur, dabar visa tai susikaupę čia, savyje [Savęs(pi)]. Dievas irgi. Tačiau kaip tai, pasakyti, kaip tai suvokti ir sutalpinti į Žodį, jeigu Didysis Tvarkdarys dar vis darbymetyje.

2024-02-09 14:49
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-12 16:56
Mintautė
O, įdomumo dėlei, pamėginkite užsimerkti ir mintyse kartokite: kas aš? kas aš?, kol neišplauks koks vaizdinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-11 07:46
Žilis van Gogas
Savianalizė - gerai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-09 16:30
Laila
Sudėtingas savęs suvokimas esant Eilėraščiu.
Linkiu dar ilgai būti Pranu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2024-02-09 14:58
Kaimo japis
Nežinau koks tavo vardas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą