Nusidėję vos gimę - nelaiku prasikalę daigai žiemkenčių.
Neniūniuoja numirusiems kūdikiams mamos lopšinių -
Jų sielos sugrįš dar delniukais mažyčiais tapyt ant langų.
Dainininkai užkimę - nespėję pažint nei raidžių nei natų.
Šalto vėjo eglynuos išgirdę ošimą naktimis jie tą garsą
Mums įmigus mėgdžios.
2024-01-23 10:59
pritariu Aliui, paskutinę eilutę sutrumpinot
2024-01-03 20:31
eilėraštis 5 vertas, taip komentavau, bet kažkodėl liko tik 3 pieštukai :)
2024-01-03 20:29
paskutinėje eilutėje silpniausias žodis "mėgdžios".
Kiti, manau gerai. Vietoj "mėgdžios" gerau įdėk keletą, galimai pasikartojančius kaip aidą, tada nebeliks tokio staigaus nukirtimo, kuris ir nuvilia, po tokios stprios visumos.
2024-01-03 20:15
man irgi paskutinė nutrūko, be reikalo. Būtinai kažką dar padaryk, nes eilėraštis /// vertas. Į mėgstamiausius.
2023-12-27 21:51
"Atkartot" žymiai geriau. Ačiū :)
2023-12-27 16:19
Galbūt atkartot?
2023-12-27 15:00
Atrodo, kad gerai, bet vis tiek trūksta kažko.
Tik užvažiuoja reikiamas žodis ant liežuvio galo ir "trūkt" bildukas - dingsta mintis.
"Dainininkai užkimę - nespėję pažint nei raidžių nei natų.
Šalto vėjo eglynuos išgirdę ošimą naktimis jie tą garsą,
Mums giliai įmigus, nedrąsiai lyg medžiai bandys pamėgdžiot."
2023-12-27 13:24
Jo, su paskutine eilute reikia kažką daryti... Gal kas norėtų "dakurti"? :)
2023-12-27 12:57
Taip liūdnai.
Tik paskutinė eilutė iš rimo iškrito.
Nežinau, ar viską teisingai supratau, bet palietė.