Rašyk
Eilės (78805)
Fantastika (2327)
Esė (1583)
Proza (11027)
Vaikams (2728)
Slam (85)
English (1204)
Po polsku (376)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kormilecaitė Kormilecaitė

Politiškai nekorektiškas prisiminimas

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Vakaras šiandien lauke žvarbus. Ganau savo juodą mažą draugę ir vėjas smelkia kiaurai rudeninę  striukę - taip ir jauti, kad ateina šalta, dygi drėgmė, tiesiog čia ir dabar primindama apie ant kulnų minantį gruodį. Vyras šiandien kažkaip žiūrėjo žiūrėjo į kalendorių ir nušvito - tai gi tuoj diena pradės ilgėt! Ir vasara jau tuoj! Kažkaip nenudžiugino manęs tas netikėtas nušvitimas - vasara juk ką tik buvo... Ką tik. O tai reiškia, kad laikas bėga bėga bėga. Ir vis greičiau, greičiau. Kas buvo vakar, kažkodėl atsideda į kažkokį tolimą atminties stalčiuką, o iš kitų pamirštų stalčių galvas kiša seni prisiminimai, kurie tokie ryškūs, gyvi - lyg tai ir buvo vakar. Kažkoks baugus, gąsdinantis siurealistinis jausmas. 
  Toks pat šaltas rudens vakaras. Prieš kokius 37- nerius metus.  Kolūkis, mes ką tik iškeptos pirmakursės medikės. Aštuoniolikmetės - devyniolikmetės, ne viena pirmą kartą ištrūkusios iš namų. Vienos ir vieni. Bet šį kartą vienos. Šalta, žvarbu, drėgna, bendrabučio nekūrena, ant metalinių lovų atlošų imituoja džiūvimą darbiniai kombinzonai. Labai logiškai ir kažkaip savaime atsiranda keli buteliai raudono vynelio. Turbūt dabartiniais kriterijais net ne vyno, - vynelio. Ką jau radom kaimuko parduotuvėje, tą, vos ne pirmą kartą besijausdamos suaugusios, pirkome. Bet vynas šaltas. Visur šalta... Ir kažkam kilo mintis - verdam grogą. Aš, tiesą sakant, jauna naivi mergaitė iš tėvų namų, nežinojau, kas tas grogas, bet žodis „verdam“ nuteikė viltingai. Kažkas patarė vieną, kažkas kitką, bet iš visų būtinų sudedamųjų dalių turėjom tik vyną. Net puodo nebuvo. Bet buvo kaimas. Geras, senas, draugiškas kaimas. Ir mes, suokalbiškai kikendamos pasileidom per miestelį. Ėjom po kiemus,  baladojom į duris ir prašėm gvazdikėlių, kvepiančių pipiriukų, cinamono - nors po kelis, nors po vieną. Šeimininkės priėmė, sušąlusias miesto talkininkes vaišino arbata, sausainiais ir šelpė kas kuo buvo turtingos. Anuomet tokie prieskoniai buvo aukso vertės. Į klausimus, kam mums reikia, vienu balsu atsakinėjom - virsim kompotą. Mat talkininkavom sodininkystės tarybiniame ūkyje  prie obuolių skynimo. Sumedžiojom net du puodus - tvirtai pažadėjusios grąžinti. Ir saują gėrybių vynui.
  Vynas buvo fantastiškas. Ir tai ne vyno ir juolab ne alkoholio reklama. Tai apie draugystę ir bendrystę. Apie prabėgantį laiką ir jaunystę. Apie tą nepakartojamą jausmą, kai šešios ar aštuonios mergaitės šaltame bendrabučio kambary susisukusios į dekučius metalinėse lovose sėdi aplink garuojantį,  pajuodusį emaliuotą puodą kvepiančio karšto vyno. Šaltas rankas šildo spausdamos kas metalinį emaliuotą puodelį, kas valdišką rantuotą stiklinę šilto gėrimo. Ir pasakoja apie save. Nes pažįstamos tik savaitę.
2023-11-27 05:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2023-12-21 07:28
Žilis van Go
esė - dienoraštinis
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-11-29 18:50
neberijus
puikiai viską įsivaizduoju ir net tą skonį jaučiu. iš kur gavote malkų?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2023-11-27 17:13
Mintautė
Ech, tos pašėlusios jaunystės nuotykiai! Smagiai perskaičiau Jūsų prisiminimus. Nuostabu, kad, bėgant metams, yra ką gero iš praeities prisiminti. Visas tas paprastumas, ir aplinkos, ir žmonių santykiuose tada, dabar atrodo toks širdžiai brangus ir mielas, kad tikrai smagu prisiminti, ir tikrai verta užrašyti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą