Šįkart dalinsiu savo dieną.
Nė kiek nesigailėdama ir
dosniai.
Ir saujomis pilnom.
Tą rytą, pilkas akis menkai pramerkusį,
įteiksiu tylai.
Tegu sau ilsisi šalnos ramybėje, anksti pražilęs.
Taikoj
su savimi ir vieversio giesme.
Vidurdienis teks
svetimiems.
Visai negaila, tegu tik turisi.
Vienatvei vakarą paliksiu.
Ne vienišumui, ne,
o tai pilnai vienystei,
kai išdalindamas kitiems,
palieki šeimininku.