Žvaigždei švitus

Jei įstengčiau, atiduočiau viską,
Kad tiktai sugrįžtum į namus.
Žiburiams užgesus, žvaigždei tviskus –
Vienišas, apleistas, neramus.

Mintys pasiklydo tarsi paukščiai,
Nesuradę kelio atgalios.
Dėl kiekvieno garso krupsi baugščiai,
Šukių praeities nesudėliot.

Tavo vardas – mano brangenybė,
Jis gražiausias iš visų vardų.
Kai lediniai pirštai sielą gnybia,
Tiesą pripažint – labai skaudu.

Nors žinau, negrįši, nepriglusi,
Žodžio „myliu“ neišgirsiu jau.
Į eilėraštį jį pynęs, būsiu –
Ištikimas tau, tik vienai tau.

Jei galėčiau, išdalinčiau viską,
Nieko nepalikčiau sau, – šaukiu,
Maldai delnus sudedu, – Sugrįžki,
Be tavęs prasmės neatrandu.

Mintys sužeistos tarytum paukščiai,
Gniužulas minorinių natų.
Žvaigždei švitus, aš į dangų augti
Išeinu: o gal ji – tu, gal tu?..