Tai buvo kitas laikas

Tai buvo kitas laikas, kiti kvapai ir net kitoks kvėpavimas.
Ant tampriai susukto cilindran vatmano nubėgo niekšas rašalas.
Suglaustos lovos viengulės, kad ranką viens kitam paduot galėtumėm
Saliono baldai brangūs tam, kad  su tėvais virtuvėje prie butelio plepėtumėm.

Tai buvo laikas toks - pažaist į kiemą draugą popieriniu laišku kvietėme
Be ginklų vienas kitą šaudėme, kvadratą žaidėme  vėjaraupiais net užsikrėtę.
Vogta mokyklos kreidele šaligatvy namus ir rūmus viens kitam mes piešėme.
Svajojom stebuklingą kamuolį pagaudami, su adata drebėdami dvasias sau kvietėme.

Į neveikiantį velnio ratą lipomom alkani, basi, o darbuose tėvai plūšėjo.
Nuo tako po liūties surinkdavom visus sliekus, nes ir sliekai gyvent norėjo.
Gimtadienius sutikdavome savo kambary - suaugę mums neskyrė dėmesio. 
Nuo dviračio nukritus tėvas pasakys: „- Sugis savaime, juk ne lūžis, tik pamėlo. „