Vien

Atrodo
Kiekvienas žodis baugiai banalus
Todėl tyliu uždaręs saulei langus
Ir kai naktis prabėga patyliukais
Mano kūnu nerangiu
Suaugusiu
Aš lyg vanduo diena kartu nubėgu
Kai užsimerkiu tamsa pavirsta
Medžių burės filtruodamos
Kaip medų mintys audžia
Tu pasiklysti ir vėl randi
Duris į kurias pabeldus
Manasis aš it durų skląstis
Klusniai atšaunu
Tada nereikia net paliesti, nupūst dulkes ar pasistiebti
Tiesiog nurimk
Girdžiu kaip plakasi širdis tava
Mane labiausiai ji
Iš ramybės išplešia
Tarsi patrankų salvės
Kaip nemylėt galiu
Kiekvieno tavo žingsnio augant