1100 bučinių

Plaukai iki kraujo nučaižė mums veidus.
Smėlio laiptai apkandžiojo kojas basas.
Susikibę už rankų mes aitvarus leidom
Nuo vėjo mes bėgom susitepę rasa. 

Lūpų oda nusilupo nuo mūsų švelnumo
Gilioj jūroj įklimpom glamonių šiurkščių
Net bangos pagautos beribio smalsumo
Vis lipo ir krito viena kitai nuo pečių.

Kai Saulė paspringo panirus į jūrą
Krantinėj sužibo šimtai švyturių.
Ilgai dar vėsinos įkaitusios lūpos
Nuo tūkstančio šimto karštų bučinių.