*
Norėčiau būti kalnu,
bet esu žmogus
ir laikas dėl manęs
nelauks.
*
tolimi aidėjo žodžiai,
kol dykuma, tamsi sunkiai
slydo į gerklę gyvatė
Akys seniai neberodė,
bet ten, bet ten
te širdimis
*
Vartelius.
pabėgo berniokas,
pabėgo redaisas į mišką
ir kam gi tos akys
kai kelias raitos ant
liežuvio
Sūnus gyvatės
paparčiuos ganos
lietus, ant geltonos sofos.
namo grįžo tapyba
ir gėrėm kavytę
dar nesitepdami rankų.
kol užmigom,
plačia šypsena
sapnavom du devintų
liepą.
015406072023