Šoka žiedlapiai vasaros šokį,
Vėl už lango kaštonų pūga,
Cik tu vienas šypsocis tep moki,
Man pamoji išniris staiga.
Tokis vienas užgimis prieš rytų
Ir paniris in pienių pūkus,
Nebebūsi nelauktas ar kitas
Vėl išajis klajoc po laukus.
Nevilcin neskandzinsim vienatvės,
Jyj aplanko visus, nu ir kas,
Šoks kaštonų žiedai mano gatvėj,
Mes iškelsim in dangų rankas.
Debesylų laivai plauks prog šalį
Paskandzindami mūsų sapnus,
Tu išgerki rasos bent lašalį
Ir sušuki pavėjui — už mus.