Nėr čia ko žvengt ir vaizduoti paskutinę kakarienę. Afigieno meninio lygio aukštumų čia viskas, labiau panašu į soc-tinklų blevyzgas. Ir ką, panele rože, ta su trikampiais, skaityk taisykles kieno. Jeigu reikia komentaro, tiesiog užsimerk nuo vaikiškumo, bet tą irgi reikia priimti be š... iš burnų. Supratai mintį?
O tai kodėl, Mieli Ponai, neatsižvelgti į paauglių kasdienybę? Ar žargonai, slengai, repukai ir popsiukai ne menas? Kodėl gi nepriimti į širdį paaugliško ilgesio, nerimo, maišto? Paaugliško šilumos ir meilės ilgesio? Supratimo ilgesio, ir nerimavimo kas bus, kaip bus? Kodėl gi nepaimti to į nuo suaugusiųjų realybės pavargusias širdis... ? Tas naivumas, ir jautrumas keri...
Jūs teisi, patoso nėra. Deja, ir poezijos nerasta. Sutinku, kad tai gali būti vertinga Jums ASMENIŠKAI. Bet ar tai yra priežastis skelbti viešai?
Abejočiau.
P.S. Atleiskit, bet, vertindamas tekstą, tikrai nežiūrėjau, nežiūriu ir nežiūrėsiu nei į amžių, nei į lytį, nei į seksualinę orientaciją ar dar kokius kitus šiame laikmetyje į madą atėjusius "kriterijus". Žiauru? Ne.
Čia iš paauglystės. Noriu pamąstyti, tokius sako - dienoraščiams, lai lia, lai lai... O ta paaugliška poezija tiek pat vertinga, tik kad filosofinio patoso nėra. Tiek ir skiriasi, kad be suaugėliško cinkelio, o ir išjautimai, ir idėjos, ir visa kita būna... Aš manau reikia pažiūrėti, kada skaitote į rašančiojo amžių - vertinti į tai atsižvelgiant. Gi paaugliška filosofija kitokia. Nereikia smerkti tokių eilių, nors ir poetai taip neberašo.