Jau risnoja
sidabriniai žirgai,
pūskit žiežirbas skausmui,
žvenkite,
ak, apkerpėjusios ilgesingos akys,
kryžiuotus samčius
prie lūpų dedu, pilu pilu
o snapas geltonas žagsi,
prie manęs prieina
antis - Aš.
Nutolsta nuo tavęs
tikrovė lyg kūno išnara,
Pirmyn, marionetės.
Ilgesys ir ši diena, -
per puspročių išeiginę aplanko
senos kalbos.