Vakaro tyloje
Gurkšnoju ilgesį iš prisiminimų
Be jokio tosto
Žodžiai virtę burbuliukais
Palengva kyla į paviršiu
Ir išnyksta man
Kažkokios gilumos buvimu apkabinami
Ilgesys kvepia ne tik "burbuliukais".
Yra tokia būsena, tikrai yra. Kuomet nusimeti kaukės ir tampi savim. Tik ne kiekvienam duota teisė matyti tikrą veidą...
Dėkoju, užkabino jūsų mintys.
Hm, netikėtai atsiverčiau ir skaitydamas pajaučiu, kad ir aš bandau "pagurkšnoti" iš prisiminimų, bet, bet kažin ar nepavėlavau? Tfu, tfu, gal geriau nepradėti, a?