tik tarpe kitko paminėsiu
jogem jis būna
sustingęs atgrubnagis
snaudulingas
budrus gyvas kaip gyva nelaimė
žvitrus
net ir jis turi
tūkstantį bei vieną atmainą
būtėdamas
vienoje iš jų
pavyzdžiui
tarp stalo įrankių
vos pajudintas žvilga taip
lyg norėtų iškabinti akis
būdamas tarp padargų
ar staliaus reikmenų
jis yra rūdijanti vinis
...
nutinka
gyvenimas
kaip tas malūnas
sustabdytame kadre
stūgaujant vėjui
jis amžinai miega
...
žongliruotojai viskuo tik ne prasmėmis
kai kurie galvoja
pavadinsiu žuvėdrų pulką eskadrile
o pakrantę akvatorija
ir tai bus poezija
nebus nebus nebus
taip kartoja bangos
kaskart nuplauną
smėlio pilis
...
grįžkime prie amžino sukimosi simbolių
nėra nieko amžinesnio
už vėjus
jie stūgauja
o malūno esybė sapnuoja
už save už save ir už juos
sparnai prisimena
pirmą dvikovą su vėjais
prisipažintų pralaimėję
bet tai būtų
pernelyg gerai suvokta mirtis
permaina
kuri pažadintų iš snaudulio
...
nutinka
diena ta pati
ir žodžiai tie patys
skiriasi patirtys
kokios jos begalinės
švintant naujam rytui
...
jeigu
vietoje ar šalia nupiepusių erškėtrožių
kurios galėtų būti būsimo
sodo pirmavaizdžiu
imtų spiestis visos nepasodintos
per giliai įkastos
apžėlusios
darganų ar saulės įveiktos pradžios
čia tikrai būtų sodas
kaip privalomas
kiekvieno nuopuolio priminimas
gal net šis tas daugiau
...
betyrinėjant rytinę apšvietą
spinduliai patys savaime
yra niekas
kalbant apie daiktus
lyg kalbėtum apie žvalgybą
tik blunkantys paveikslai
apsiuostymuose susidūrimuose
priešpriešose su šviesa
atspindi tikrąją esmę
...
būna
kliudai mėšlavabalį
mėšlažmogį
ar tiesiog mėšlo gabalą
ir jis atgyja
taip imasi statytis tiltai
tarp moderno ir klasikos
keliu kažin ką norėdama priminti
nubėga katė
stovi įtemptom stygom
ir tarsi atleidinėdamas įtemptas temples
klausaisi jų lyg kokių tai kanklių
...
nutinka
atrandi lėtybę
pavadini ją ežeru
įbrendi
paneri
išbrendi
neatitoldamas nuokrant
ir pasilieki joje
...
kai pradėjau rašyt
šias nuožvalgas
įžvalgas
apžvalgas
peržvalgas
užmigau
maži atnaujinimai
vyksta tarp
gėrimų
kaimynų atsilankymų
šunų lojimų
ir ko tik nori
visa šiaip ar taip dėliojasi
eina savo vaga
barsukai
šernai
gandrai
žodžiai dienos lapės
laikas medžiotojas ir įvykiai
...
o lėtybe!
o lė... lė...
lė..
lė lė lė lė
lė lė