Sekmadienis verbuoja

Taip gražu ir gera
Visi verbuoja
Dainuoja ir kvėpuoja
Iš laimės ir gerovės
Kurią susikūrė
Savo rankomis
O čia dar saulė
Kaitri kaip žarija
Visur taikosi įlįsti
Į visus plyšelius
Tad atsisagstai paltą
Ir numeti kepurę
Kuri nurieda
Po tramvajaus ratais
Ir pamatai kad visi
Irgi vienplaukiai
Arba pliki kurie be plaukų
Tačiau laimingi
Girdi kaip žvanga
Kišenėse sidabriniai
Ir čeža nauji banknotai
Niekas neskursta
Visi gerai orientuoti
Žiūri viena kryptimi
Nėra atsilupėlių
Arba streikuojančių
Gyvena visi viena viltimi
Kad ateitis bus šviesi
Kaip dabartis yra laiminga
O praeitis didžiai garbinga
Noris sušukti o Lietuva
Kurioje tiek daug ukrainiečių
Tu mums sava
Per amžius gyvuok  edukuota
Ir vakcinuota bei tikinti
Mokslu laisva kaip verba