Aš tuštumoje ir nežinioje.
Sudrebėjo žeme po manim.
Šaknys tvirtai gaubusios mane
Šį kartą paliko vieną.
Aš nežinau kur visa tai veda.
Ir kodėl taip skaudu –
Paleisti, Išlydėti, Atsisveikinti
Su tuo, kas artima ir brangu.
Juk dar dienų, valandų turėjo būti daugiau.
Tik Dievas sudėlioja, kad viskas
Žmogui žemėje butu lengviau.
Nors išėjai tu – Atminty giliai likai.