Lyg menuetas nesibaigiantis ir
monotoniškas -
diena.
Ten, kelio horizontuos, galo nematyti -
vakaro.
Pro šalį slenka
pieva, upė, laukas,
pieva, upė, laukas -
andante lėtas.
Laukimas tempiasi, vyniojasi nuobodžiai
link menamų žaros gaisrų -
taip išdelstos nakties.
Kad miego nebūtį praplėšus
rytą,
tikėtis naujo šokio. Kitu ritmu.
Allegro forte.