***

Žiema tarp medžių šakų ir savo tinklo
                  susipainiojo voras
Ir jo akių migloj regiu, kaip
                  angelas šėtoną suviliojo
Tada aš buvau niekas -
                  atlošdavau medžiams galvas ir
                  padėdavau vabalams smilgos viršūnę pasiekti.

Niekas nebežiūrėjo į žvaigždes, nes jos buvo tik iliuzija
Niekas nebemylėjo jūros, nes ji pražudė Žilviną ir meilę.