(...) ką jūs, jokiu būdu, kur ten, nes,
tiesą sakant, jokių šansų,
įžūlumas žemėja, orą apkurtinęs,
geriau viską įmesiu laužan su
juodraščiais testamentų,
nė per nago juodymą atgal, nė
garso, kad niekas neišlementų
nė žodžio, viskas, pakalnė,
taškas, skųsti, žinoma galima, tai
tamsta, gi tik vilties apatiniai, bikinis –
niekuomet nematai,
bet įsivaizduoji, permatomas šilkinis,
galiu kartoti jeigu jums patinka –
ne, ne ir dar kartą ne,
mane matote kaip kaltininką?,
pasilikite savo matymo karantine,
o jei iš tikrųjų, tai su viskuo nesutinku, nes
mėgaujuosi matydamas kaip temsta
akys pataikūnės,
jūsų akys, tamsta.