Laikas keičia viską. Ne tik žmones, bet ir jų gyvenimus. Kartais gydo žaizdas, kartais atveria naujas. Kartais atneša sėkmę arba atvirkščiai. Laiko niekada nesustabdysi. Sustabdyti galima tik akimirką. Akimirkų būna visokių. Iš jų ir susideda gyvenimas.
O kiek gyvenime klaidų. Kiek skirdingų nuomonių apie jas. Kartais mažiausia, atrodytų visai nereikšminga klaida, gali daug ką pakeisti. Kai ką net stipriai įžeisti. Šį kartą taip nutiko man. Tai vieno žodžio klaida. Nors ne mano ji padaryta. Bet tenka prisiimti kaltę už nepastabumą ir užsitraukti gerbiamo, mylimo žmogaus rūstybę. Taip aš įskaudinau jį ir padariau gėdą. Supratingi suprastų, kad tai tik netyčinė klaida. Bet tas žmogus kažin ar kada už tai atleis. Jis labai sureikšmina visus savo titulus. Atrodo tik dvi raidės praleistos, o šitoks didelis skirtumas tarp žodžių „rektorius“ ir „redaktorius“. Nežinau ar laikas užgydys šią žaizdą. Norėčiau viešai rėkti- atleisk už tą padarytą gėdą! Juk nenoriu Tavęs prarasti.
P. S. skirta Prof. Dr. V. K.