Ledo aižėjimo garsas.

Etiudas

Vanduo ledo luite tyli visom savo molekulėm.
Visu deguonimi ir į jį įsikibusiais H.
Tyli šviesai gelmėn skverbiantis,
tyli dūstant žuvims. Tyli lyg nebūtų
paslaptyse judesių. Tyli lyg
už tylą mokėtų daug ir niekad nebaustų.
Tiesiog tyli šalčio tyla su palūkanom.

O jei skyla zigzagais – skilimo garsas duslus 
neišvengiamybe ir adrenalinu,  girdisi
kaip likęs laikas trumpėja bosais 
tarp savo mažorų
ir sminga į priekį.