Nenuoramos bastūnės. Nerimastingos ryto
mintys.
Ir vejasi, ir bėga, pinasi. Sugrįžta -
kaltos.
Neranda vietos. Šalta.
Ir neriančios iš nevilties į baltą
pūgą.
Tu šyptelėk.
Sušils širdis toj nuojautoj pavasarinės
fugos.
Ir vėl savitvarda bereikalinga
ramybės pelkėn
nusitrauks
nenuoramas bastūnes.
Tu šyptelėk kreivai.
Nurimk.
2023-03-12 17:08
Patiko 5
2023-03-12 12:48
Man labai patinka žodis Bastūnės ir šiame kūrinjye visai jas jaučiu savo viduje besibastančias. Vertinu gerai.
2023-03-12 11:28
Šypsenų reikia, kad ir kreivų,
kaip vaistų nuo karčių minčių.
2023-03-12 06:02
Tikrai nuvertintas. 5
2023-03-11 02:41
Kūrinys nevertai numenkintas, jame jausmo tikrai gana ir skaitosi gražiai. 5
2023-03-10 20:49
Man pastaraisiais mėnesiais atsirado specifinis atsidusėjimas, su peršokimais. Taip būna gerai paverkus.
2023-03-10 19:09
mintis perteik ne jas minėk
kiek kartot pradmenis?