Nuovargis po nuovargio

Nuovargis po nuovargio ir susirinko gauja.
Užsisakė tylos. Po porą bokalų. Po to dar po
vieną. Akis buvo nudelbę.
Vienas pasakė: žmogau, o ją –
parodė pirštu į moterį iš savo tarpo –
išsivesk. Neklausk kodėl. Be

reikalo neklausinėk nieko o nieko.
Išsivesk ir neklausinėk, ko
tikėtis iš jos, kada grįš ji
ir mūsų neras, ir, praradusi ryšį
su mumis, tik dienas dvi pasiautės,
pasidraskys, rūbų skiautės

pasklandys, nuklos čionai visą plotą,                                                               
ir tada pasilikti sutiks, o
iš tikro tikėsis, kad grįšim pro čia mes,
tad tik pasakyk jai, kad pavėluota
buvo prieš tai, iš anksto, prie antro  Twin Peeks‘o,
už niekieno žemės.