Draiskalai

Draskėsi draskėsi vėjas.
Vakar.
Priplėšė debesų,
priglamžė, kaip puslapių blizgių
žurnalo “Žmonės”.
Ir blaškosi šįryt
draiskalai spalvoti.
Tai nuo saulėlydžio nupešti
varnai purpuriniai.
Tai save ne toj lėkštėj
suradę
pilki cepelinai.
Tai koks užuomarša pabalęs senus patalus
iškrato -
snaigėmis.

Išvargo už lango siautėti,
dūgzti  eglė
vėjo generatorius.
Spinduliai spygliuose
šaiposi.
Nurimo draiskanos po svietą neršti.
Žmonės.